Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kodėl vieniems dažnai būna karšta, kitiems – šalta?

Vieniems žmonėms dažniau karšta, kitiems – šalta. Į šiuos pojūčius nereikėtų numoti ranka, mat tai organizmo siunčiamas signalas apie sveikatą.

Kiekvieno termoreguliacija – individuali

„Moterims dėl estrogenų įtakos, klampesnio kraujo būna šalta dažniau nei vyrams. Taip pat šilta ar šalta, gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus, svorio, gyvenimo bei miego ritmo, mitybos įpročių, psichinės sveikatos. Liūdniems, jaučiantiems įtampą žmonėms dažniau būna šalta. Raumeningesniam kūnui visada šilčiau, nes raumenų darbas generuoja šilumą, o riebalinės ląstelės ją sulaiko“, – komentuoja vaistininkė Raimonda Truncė.

Vaistininkė pasakoja, kad žmonės yra šiltakraujai, dėl to savo kūno temperatūrą gali reguliuoti patys, nepriklausomai nuo aplinkos. Esant vėsiai aplinkai žmonių kraujagyslės susitraukia, taip į aplinką atiduodamos mažiau šilumos, o esant šiltam orui išsiplečia, taip į aplinką išspinduliuodamos šilumą – tai vadinama termoreguliacija.

„Kiekvieno žmogaus termoreguliacija yra individuali. Ji priklauso nuo prigimties, kraujagyslių būklės bei kitų galimų sveikatos sutrikimų.Šilumos reguliavimas prasideda smegenyse (pagumburyje, kuriame yra tam tikrų branduolių, susijusių su organizmo temperatūros reguliavimu) bei yra valdomas hormonų. Būtent skydliaukės hormonai padeda reguliuoti temperatūrą ir medžiagų apykaitą. Todėl jei žmogui nuolat šalta, jis jaučia nuovargį ar pradėjo gausiai slinkti plaukai bei lūžinėti nagai, vertėtų atkreipti dėmesį į skydliaukę bei atlikti kraujo tyrimą TTH kiekiui nustatyti“, – aiškina R.Truncė.

Kiekvieno žmogaus temperatūrinis komforto lygis taip pat gali būti skirtingas. Moterys patogiau jaučiasi aukštesnėje temperatūroje nei vyrai. Standartinė rekomenduojama temperatūra siekia 21°C, o santykinis oro drėgnumas – 50 proc.

„Kai vieni nuolat šąla, kitus žmones kankina karščio bangos. Jos gali kamuoti esant stresinei situacijai, pakilus kraujospūdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai, o moterims – menopauzės periodu.Dažniausi vaistinėje girdimi pacientų nusiskundimai yra šąlančios bei tirpstančios galūnės“, –dėmesį atkreipia vaistininkė.

Jei nuolat šalta – ką daryti?

Nuolatinis šalčio jausmas gali kankinti ir dėl mažakraujystės, t. y. dėl žemo hemoglobino kiekio kraujyje. Simptomai labai panašūs kaip ir skydliaukės hormonų sutrikimų atveju, tik dar prisideda galvos svaigimas staiga pasisukus ar atsistojus. Dažnai pacientai tai įvardija kaip „žvaigždutes akyse“.

„Vienas iš pagrindinių periferinės kraujotakos sutrikimams būdingų simptomų –ne tik galūnių šalimas, bet ir protarpinis tirpimo jausmas. Taip patvertėtų paminėti ir Reino ligą – tai sutrikimas, kuomet rankų ar kojų pirštai pabąla, ima mėlti sušalus.Rankų šalimas, kitaip vadinamas ledinių rankų sindromu, dažniau vargina rūkančius žmones, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus“, – vardija ji.

Galūnės gali šalti ir dėl per mažo maisto kiekio, kurio neužtenka energiniams organizmo poreikiams patenkinti, per didelio sėslumo ar tiesiog sumažėjusio kraujospūdžio. Padeda didesnis fizinis aktyvumas, dažnesnės pertraukėlės darbo metu, stengiantis nors minimaliai pajudėti, kad suaktyvėtų kraujotaka, taip pat subalansuota mityba.

„Galūnėms šąlant dėl sutrikusios periferinės kraujotakos, rekomenduojama naudoti plečiančius preparatus, vieni iš tokių – augalinės kilmės preparatai, į kurių sudėtį įeina standartizuotas ginkmedžio ekstraktas. Taip pat galima naudoti tepalus ar kremus, kuriuose yra pipirų, nes kaitinantis efektas pagerina kraujotaką bei sušildo. Dar vienas variantas – galūnių dirginimas. Pacientams patariame mūvėti natūralios šiurkštesnės vilnos pirštines ir kojines, atlikti masažus ar glostymus, naudoti masažinius kilimėlius. Dirginant odos nervines galūnes, kraujas ima geriau plūsti į smulkesnes kraujagysles. Galima naudoti ir šildančius eterinius aliejus,tokius kaip imbiero ar cinamono“, – rekomenduoja R.Truncė.

Esant mažakraujystei, pirmiausia rekomenduojama visavertė bei subalansuota mityba, taip pat geležis, folio rūgštis bei vitamino B12 preparatai. Visų šių medžiagų gausu kepenėlėse, raudonoje mėsoje, virtuose moliuskuose, lašišoje, pupelėse, granatų vaisiuose.

Rekomenduojami video