COVID-19 pandemija apribojo žmonių judėjimą, bet nesustabdė ligų progresavimo. Šiuo laikotarpiu ypač išryškėjo problemos, susijusios su padidėjusiu krūviu regos organams ir su pavėluotu lėtinių akių ligų gydymu. Pastebima, kad pacientai vis dažniau kreipiasi dėl užleistų akių ligų, kai jau ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Viena iš tokių ligų – glaukoma.

Apie šią ligą ir jos gydymo galimybes pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė.

Kodėl svarbu glaukomą diagnozuoti laiku?

Glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi, nes pacientui kreipusis per vėlai, kai pakitimai akyse jau toli pažengę, gydytojai nebegali užkirsti kelio aklumui. Dažnai pacientai net nežino, kad serga šia liga, nes pradinėse stadijose glaukoma nesukelia jokių pojūčių, tiesiog iš lėto siaurėja akiplotis. Vėliau darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu, todėl žiūrint abiem akimis atrodo, kad regėjimas geras. Be to, sergant glaukoma, tris kartus dažniau pasireiškia sunkios gretutinės širdies ir kraujagyslių, kepenų ligos, cukrinis diabetas, skrandžio opos.

Reguliari akių patikra leistų nustatyti glaukomą laiku ir paskirti gydymą. Skaičiuojama, kad pasaulyje glaukoma serga apie 3,5 proc. 40–80 metų amžiaus žmonių, o apie 50 proc. sergančiųjų nežino, kad šia liga serga. Prognozuojama, kad 2040 m. glaukoma sirgs apie 111,8 milijono žmonių.

Kokie šios ligos gydymo būdai?

Pradinis gydymas yra rizikos veiksnių korekcija – skiriami akispūdį mažinantys lašai, taikomas lazerinis gydymas. Šiam gydymui nedavus efekto ir ligai progresuojant toliau, taikomi chirurginiai gydymo metodai, tačiau net ir po sėkmingai atliktos glaukomos operacijos liga gali progresuoti. Svarbiausia įvertinti, ar progresavimas sulėtėjo tiek, kad pacientui užtektų regėjimo iki gyvenimo pabaigos.

Kodėl svarbu reguliariai tikrintis regėjimą?

Apie 80 proc. informacijos mus pasiekia per regėjimą. Moksliškai įrodyta, kad, netekus regėjimo, suprastėja ne tik gyvenimo kokybė, bet sutrumpėja ir gyvenimo trukmė.

Nuotolinis darbas ir didesnis prie ekranų praleidžiamo laiko kiekis yra susijęs su akies paviršiaus problemomis, sausos akies sindromu ir blogesne gyvenimo kokybe. Taip pat dėl didesnio elektronikos prietaisų naudojimo didėja ne tik akies paviršiaus pažeidimų rizika, bet gali atsirasti ar progresuoti ir geltonosios dėmės degeneracija bei trumparegystė.

Karantino laikotarpiu dažnai pacientai dėl lėtinių akių ligų, tokių kaip katarakta, geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, kreipiasi per vėlai. Tai kelia pavojų, kad uždelstos ligos sukels negrįžtamus regėjimo pokyčius, dėl kurių atkurti regėjimo bus beveik neįmanoma.

Dėl kokių priežasčių pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją oftalmologą?

Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, teigia, kad akys lyg „pripiltos smėlio“, greitai pavargsta dirbant kompiuteriu, vakarais būna apsunkusios. Tai sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai, tačiau būtent šie nusiskundimai gali tapti sudėtingos akių ligos diagnostikos pradžia. Po detalaus akių būklės patikrinimo gali būti įtariama ar patvirtinama diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolesnio sekimo bei priežiūros planas. Kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo.

Kaip COVID-19 pandemija paveikė akių sveikatą?

Nuotolinis darbas ir prie ekranų praleidžiamas ilgesnis laikas yra susijęs su akies paviršiaus problemomis, sausos akies sindromu ir blogesne gyvenimo kokybe. Neryškus, išplaukęs matymas, akių sausumas kartais pasireiškia smėlio jausmu akyse, o kartais priešingai – intensyviu refleksiniu ašarojimu, kai pats organizmas stengiasi drėkinti akies paviršių. Tačiau jo metu nesusidaro kokybiška vadinamoji „ašarų plėvelė“, kuri turėtų tolygiai padengti akies paviršių vandens, mucino ir riebalų sluoksniu. Todėl nubėgus vandeningoms ašaroms, akis ir toliau lieka sausa.

Regos sutrikimai dažniau pasireiškia dėl elektronikos prietaisų skleidžiamos mėlynos šviesos, dėl kurios dažniau atsiranda geltonosios dėmės degeneracija. Mėlyna ekranų skleidžiama šviesa gali sukelti fototoksinį pažeidimą. Matomos šviesos spektras turi skirtingus bangų ilgius ir atitinkamai skirtingus energijos lygius. Palyginti su kitomis spalvomis, mėlynos šviesos bangos ilgis yra trumpesnis ir didesnė energija. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp akių pažeidimų ir mėlynos 415–455 nanometrų ilgio šviesos. Daugumos išmaniųjų telefonų, televizorių, planšečių mėlynos bangos ilgis ir yra 400–490 nanometrų.