Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kodėl sergame opalige?

Jei viršutinėje pilvo dalyje jaučiate skausmą ir diskomfortą, sustiprėjantį po valgio, riaugėjate, pučia pilvą ar kankina kiti nemalonūs simptomai – galbūt sergate opalige. Skrandžio opa – tai skrandžio gleivinės žaizda, atsirandanti sumažėjus skrandžio gleivinės apsauginiam barjerui ir skrandžio rūgščiai pažeidus skrandžio gleivinę. Opalige serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų.

Ligos priežastys

Gydytoja gastroenterologė Edita Šunokienė pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad viena pagrindinių opaligės priežasčių – lėtinė Helicobacter pylori ( H. Pylori) infekcija, kurią sukelia skrandyje randama bakterija. Ji yra susijusi su daugiau nei 80 proc. skrandžio opų atvejų.

Sergamumas opalige labai priklauso nuo H. pylori infekcijos paplitimo. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu apie pusė pasaulio gyventojų vis dar yra infekuoti šia bakterija. Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų yra H. pylori nešiotojai.

Kita dažna opaligės priežastis yra reguliarus nesteroidinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo – ibuprofeno, diklofenako, aspirino ir kt. vartojimas. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas ypač paplitęs tarp vyresnių žmonių, tad dėl šios priežasties opalige dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.

Dar viena opos atsiradimo priežastis yra Zollingerio-Ellisono sindromas (gastrinoma). Tai retas dvylikapirštės žarnos ar kasos gastriną gaminantis endokrininis navikas, per metus diagnozuojamas maždaug 1 iš 1 000 000 gyventojų. Šis navikas labai padidina druskos rūgšties sekreciją ir taip sukelia opas.

Gastroenterologės teigimu, nemažą reikšmę opaligės atsiradimui turi ir žalingi įpročiai. Rūkantiems žmonėms opos atsiranda du tris kartus dažniau ir gyja lėčiau nei nerūkantiems. Cigaretėse esančios kancerogeninės dervos gali sukelti uždegiminius virškinamojo trakto pokyčius, sutrikdyti mikrocirkuliaciją, gleivinės regeneraciją, o kartu opų gijimą, ir paskatinti skrandžio vėžio išsivystymą. Alkoholio vartojimas taip pat gali turėti įtakos skrandžio gleivinės sudirgimui, ūminiam gastritui ar kraujuojančių gleivinės įtrūkimų atsiradimui.

„Mityba opos atsiradimui įtakos neturi“, – teigia gydytoja, tačiau primena, kad ji gali pabloginti ligos simptomus. Tam tikri maisto produktai, gėrimai ir prieskoniai gali sukelti virškinimo veiklos sutrikimą, pasireiškiantį viršutinės pilvo dalies skausmu ar diskomfortu, gastroezofaginio refliukso ligą ar dirgliosios žarnos sindromą, tačiau nėra įrodymų, kad jie turėtų įtakos opaligės atsiradimui.

Pastebima, kad įvairiais skrandžio veiklos sutrikimais dažnai skundžiasi stresą patiriantys žmonės. Nors dėl streso įtakos opaligės išsivystymui vis dar diskutuojama, tačiau, pasak gydytojos, negalima paneigti, kad jis yra vienas virškinamojo trakto sistemos veiklą trikdančių veiksnių.

Kada reikėtų sunerimti

Dažniausias opaligės simptomas  yra viršutinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas. Skrandžio opos atveju skausmas dažniausiai būna graužiantis, deginantis, maudžiantis, sustiprėjantis po valgio. Gali pasireikšti ir kiti simptomai – raugėjimas, pilnumas po valgio, ankstyvas sotumo jausmas, riebaus maisto netoleravimas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas.

„Pasitaiko ir besimptomės opaligės atvejų: pacientai nejaučia jokių fizinių simptomų, kol iš opos neprasideda kraujavimas, lydimas didžiulio silpnumo ar net sąmonės netekimo. Skausmo galima nejausti, kai opaligę sukelia nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, nes vaistai skausmą numalšina“, – pasakoja E.Šunokienė.

E. Šunokienė: „Dažniausias opaligės simptomas yra viršutinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas. Skrandžio opos atveju skausmas dažniausiai būna graužiantis, deginantis, maudžiantis, sustiprėjantis po valgio.“

Pasak jos, pajutus minėtus simptomus, kai skausmas progresuoja, trukdo kasdieninei veiklai, nepadeda rūgštingumą mažinantys vaistai arba simptomus numalšina tik laikinai, o praėjus vaistų poveikiui simptomai vėl atsinaujina, patariama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją gastroenterologą.

„Ypač reikėtų sunerimti, jei pradedama tuštintis juodomis išmatomis, vemiama su krauju, ima kristi svoris, jaučiamas bendras silpnumas, apetito stoka“, – įspėja specialistė.

Opaligės diagnostika ir gydymas

Gastroenterologės teigimu, ligą galima įtarti įvertinus paciento nusiskundimus, surinkus detalią anamnezę apie vartojamus vaistus, gretutines ligas, buvusią ar esamą H. pylori infekciją, praeityje buvusius opaligės epizodus. Taip pat svarbi paciento apžiūra – liečiant pilvą juntamas skausmingumas epigastriume. Kraujo tyrimuose opaligės atveju galima stebėti geležies stokos mažakraujystę.

Tačiau pagrindinis šios ligos diagnostikos metodas yra endoskopinis tyrimas, kurios metu endoskopu su kamera iš vidaus apžiūrima stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinė. Tyrimo metu galima ne tik diagnozuoti opas, bet ir iš skrandžio opos kraštų paimti biopsiją (mažus gleivinės gabalėlius) ištyrimui dėl navikinių pakitimų. Endoskopijos metu taip pat galima paimti mėginį H. pylori bakterijos diagnostikai. Jeigu skrandžio opa kraujuojanti, endoskopijos metu galima sustabdyti kraujavimą.

Diagnozavus skrandžio opą, labai svarbu kartu ištirti ir H. pylori bakteriją. Tai galima padaryti endoskopijos metu paėmus mėginį iš skrandžio gleivinės, tiriant antikūnius iš kraujo, H. pylori antigeną išmatose arba atliekant šlapalo kvėpavimo mėginį.

„Opai gydyti dažniausiai vartojami skrandžio rūgšties gamybą slopinantys vaistai – protonų siurblio inhibitoriai. Įprastai vaistai vartojami apie 2 mėnesius, po to vėl atliekamas skrandžio endoskopinis tyrimas ir įvertinamas opos gijimas“, – pasakoja gydytoja.

Jeigu randama H. pylori bakterija, būtina taikyti specialų gydymą. Ši bakterija yra ganėtinai atspari ir geba apsisaugoti nuo gydymo, todėl dažniausiai skiriami skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai ir du antibiotikai pagal sudarytas specialias schemas. Gydymas trunka 14 dienų, po jo atliekamas tyrimas. Nepašalinus pagrindinio opą sukėlusio rizikos faktoriaus, opa pasikartoja apie 20–50 proc. ligonių.

Gresia komplikacijomis

Delsiant kreiptis į gydytojus ir užsiimant savigyda gresia įvairios komplikacijos. Dažniausia jų, pasireiškianti apie 15 procentų pacientų, – kraujavimas. Kraujavimo riziką didina nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antikoaguliantų vartojimas, todėl ji dažnesnė tarp 60 metų amžiaus ir vyresnių ligonių. Ūminis kraujavimas iš skrandžio opos gali kliniškai pasireikšti vėmimu šviežiu arba apvirškintu krauju, taip pat tuštinimusi skystomis juodomis blogo kvapo išmatomis. Lėtiniam negausiam kraujavimui gali būti būdinga lėtinė geležies stokos mažakraujystė, nuovargis, bendras silpnumas.

Opos prakiurimas – retesnė komplikacija, pasitaikanti nuo 2 iki 10 proc. sergančių opalige. Tai opos prakiurimas ir skrandžio turinio patekimas į pilvo ertmę, sukeliantis pilvo uždegimą. Kliniškai ši komplikacija pasireiškia labai stipriu staigiu difuziniu pilvo skausmu, jai taip pat būdingas dažnas širdies plakimas, pilvo įsitempimas. Opos perforacija gydoma chirurgiškai: užsiuvamas skrandžio gleivinės defektas, skiriami antibiotikai.

Skrandžio obstrukcija pasitaiko iki 2 proc. sergančių opalige pacientų. Tai skrandžio susiaurėjimas, kuris sutrikdo skrandžio turinio patekimą į dvylikapirštę žarną. Obstrukciją sukelia stiprus gleivinės uždegimas, užburkimas arba susidarę skrandžio gleivinės randai gyjant opoms. Kliniškai ši komplikacija gali pasireikšti ankstyvu sotumo jausmu, nevirškinimu, pilnumo jausmu po valgio, pilvo pūtimu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, svorio kritimu, epigastriumo skausmu.

„Negydant opaligės, laikui bėgant taip pat gali grėsti skrandžio opos supiktybėjimas“, – įspėja E.Šunokienė.

Galima išvengti

Nepaisant visų skrandžio opos grėsmių ir galimų komplikacijų, koreguojant gyvenimo būdą ir vengiant opaligę sukeliančių rizikos faktorių, šios ligos galima išvengti.

Kadangi pagrindinis opaligės rizikos veiksnys yra H. pylori bakterija, svarbu, jog pacientai, besiskundžiantys virškinamojo trakto negalavimais, laiku atliktų tyrimus ir, ją atradus, išsigydytų. Ypač svarbu, kad ši bakterija būtų išgydyta vyresniems pacientams, kuriems reikalingas ilgalaikis nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, aspirino, antikoaguliantų vartojimas.

Gastroenterologė pataria vengti ilgalaikio vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, o jei visgi tokie vaistai reikalingi, pasikonsultuoti su gydytoju dėl profilaktinės skrandžio apsaugos rūgštingumą mažinančiais vaistais.

„Svarbu vengti ilgalaikės nervinės įtampos, streso, valgyti dažnai ir po nedaug, atsižvelgti į individualų maisto netoleravimą bei vengti bet kokių maisto produktų, kurie sukelia dispepsinius simptomus. Reguliari visavertė mityba, žalingų įpročių atsisakymas ir sveikas gyvenimo būdas gali užkirsti kelią skrandžio opos atsiradimui“, – pabrėžia specialistė.

Rekomenduojami video