Mityba yra vienas iš kertinių žmogaus gyvenimo poreikių, lemiantis ne tik fizinės, bet ir psichikos sveikatos kokybę. Tačiau kartais žmonės susiduria su apetito stoka. Kodėl taip nutinka ir kaip susigrąžinti norą valgyti?

Gali būti kitų ligų simptomas

„Apetito netekimas nėra pirminė būklė, o kito sveikatos sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Nenorą valgyti gali lemti ir trumpalaikis virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas, bakterinė ar virusinė infekcija, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie rimtą ligą“, – komentuoja vaistininkė Gabrielė Krutulytė.

Ji sako, kad svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti apetito sumažėjimo psichologinę ar fiziologinę priežastį. Keliauti į gydymo įstaigą reikia tuomet, jei nepavyksta atstatyti apetito arba jo sumažėjimas trunka ilgesnį laiką, jei svoris krinta savaime ir atsiranda maistinių medžiagų trūkumo simptomai: nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas, galvos svaigimas, raumenų masės sumažėjimas.

Nuo ligų iki vaistų vartojimo

Galimos apetito stokos priežastys: stresas, nerimas, depresija, virškinamojo trakto sutrikimai (opaligė, gastroezofaginis refliuksas, opinis kolitas, hepatitas), lėtinės ligos (cistinė fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Parkinsono liga, lėtinės kepenų ligos, demencija). Įtakos gali turėti ir inkstų ar širdies nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai, anemija, hormoniniai pokyčiai, lėtinės infekcijos, vyresnis amžius, sulėtėjęs metabolizmas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas ir aktyvumo sumažėjimas. 

„Apetito stoką sukelia ir kai kurie vaistai: chemoterapiniai, analgetikai, tam tikri antidepresantai, vaistai podagrai ar Parkinsono ligai gydyti, kai kurie diuretikai, antibiotikai. Vitamino B₁, B₃, biotino, B₁₂, mikroelemento cinko trūkumas taip pat gali mažinti norą valgyti, jį taip pat lemia tiek vitamino D trūkumas, tiek jo perteklius“, – vardija vaistininkė.

Kaip sužadinti apetitą?

Tam tikri gyvensenos pokyčiai ir tinkamos aplinkos pasirinkimas gali padėti padidinti norą valgyti, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas padeda sunaudoti daugiau energijos ir didina maisto poreikį.

„Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą, kad pasiektumėte reikiamą dienos kalorijų kiekį. Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus, tuomet galima juos padalyti į keletą mažesnių porcijų ir valgyti dažniau“, – pataria G.Krutulytė.

Norintiems padidinti apetitą, ji rekomenduoja nepraleisti valgymų, rinktis daugiau baltymų, sveikųjų riebalų ir mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Svarbu, be pagrindinių valgymų, nepamiršti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina apetitą. Streso mažinimas, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis gali turėti įtakos apetito pagerinimui.

Augalai bei vaistažolės, gerinančios apetitą: kmynai, kiaulpienės, kartusis kietis arba pelynas, ramunėlės, pankoliai, pupalaiškiai, trūkažolės, kraujažolės, pipirmėtės, mėtos, kalendra, imbierai, cinamonas.

Sumažėti apetitas ir kristi svoris gali ir tada, kai organizmui trūksta cinko ar vitamino B₁ – tokiu atveju rekomenduojama vartoti šių medžiagų preparatus.

„Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Papildomas žuvų taukų vartojimas gali didinti apetitą ir sumažinti pilnumo jausmą po valgymo. Ežiuolės preparatai stimuliuoja ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir apetitą. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti apetitą. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima vartoti ribotą laiką“, – perspėja G.Krutulytė.