Klausos nusilpimas yra trečia dažniausia vyresnių žmonių lėtinė medicininė būklė po artrito ir hipertenzijos. Trys iš dešimties vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi įvairaus laipsnio klausos pablogėjimu, o sulaukus 75 metų sutrikusi klausa vargina kone kas antrą.

Kas rodo klausos suprastėjimą

Pasak gydytojos otorinolaringologės Vijos Vainutienės, klausos suprastėjimą galime įtarti, kai vis dažniau norisi paprašyti pašnekovo, kad jis pakartotų tai, ką sakė, kai būnant didelėje kompanijoje ar triukšmingoje aplinkoje tampa sunku išgirsti ir suprasti kalbą, kai lyg ir girdime garsą, tačiau žodžiai susilieja, tampa sunku suprasti pašnekovą, nuolat norisi pagarsinti radiją ar televizorių.

Progresuojant klausos silpnėjimui, dažnai jaučiamas ir bendras nuovargis, dažni galvos skausmai, miego sutrikimai, gali sumažėti ne tik protinis, bet ir fizinis darbingumas, nes žmogus yra nuolat įsitempęs ir turi įdėti daug pastangų, kad išgirstų.

Dažnai klausos pablogėjimą pirmieji pastebi paciento artimieji, kadangi dažniausiai jis vystosi palengva ir pačiam žmogui neretai būna sunku suprasti, kad klausa suprastėjo.

Efektyvus klausos atkūrimo būdas

Galimi 3 pagrindiniai klausos sutrikimų gydymo būdai – medikamentinis, operacinis bei reabilitacinis. Šie metodai taikomi priklausomai nuo klausos sutrikimą sukėlusios priežasties. Esant klausos pablogėjimui vyresniame amžiuje, pagrindinė klausos reabilitacinė priemonė yra klausos aparatų naudojimas.

Tačiau, pasak V.Vainutienės, nors specialistai pripažįsta, jog klausos aparatai – vienas efektyviausių klausos atkūrimo būdų, o juos gaminančios įmonės kasmet siūlo vis pažangesnes technologijas, tik dalis neprigirdinčiųjų žmonių jais naudojasi.

„Neretai susiduriu su pacientų nuogąstavimais, jog užsidėjus klausos aparatą, aplinkiniai pamatys jų negalią. Kitos priežastys, dėl kurių, net ir įsigiję klausos aparatą, žmonės juo nesinaudoja – aparatas netinkamai įstatomas į ausį, dėl to atsiranda nemalonus garsas, švilpimas ausyje, arba laiku nepakeičiama baterija ir aparatas nustoja veikęs. Kad klausos reabilitacija vyktų sklandžiai, klausos aparatus naudojantiems vyresnio amžiaus pacientams ypač reikalinga artimųjų, šeimos narių pagalba, palaikymas, kantrybė“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Mitai, dėl kurių klausos aparatus delsiama įsigyti

Klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika sako, kad klausos aparatus neretai delsiama įsigyti ir dėl įvairių apie juos sklandančių mitų. Kartu su gydytoja otorinolaringologe Donata Vaitkūnaite-Zubriakoviene ji aptaria tuos, su kuriais tenka susidurti dažniausiai.

Nešiojant klausos aparatus, klausa dar labiau pablogės. Tai netiesa. Klausos aparatai veikia kaip treniruoklis – jie stimuliuoja klausos nervus ir klausos centrus smegenyse, taip neleisdami klausai ir toliau blogėti. „Savo praktikoje, kasmet tikrindama klausos aparatus nešiojančių žmonių klausą, pastebiu, kad jų klausos nusilpimo lygis lieka stabilus, o kalbos suvokimas ir klausos centrų veikla – gerėja“, – teigia klausos protezavimo specialistė.

Klausos aparatus verta įsigyti tik tuomet, kai visai nebegirdi. Laukti, kol visai negirdėsite, tikrai nerekomenduojama. Kuo ilgiau atidėliosite vizitą pas klausos protezavimo specialistą, tuo labiau nyks kalbos suvokimas. Užsidėjus klausos aparatus vėliau, bus sunkiau priimti naujus sustiprintus garsus ir priprasti prie jų, todėl prireiks daugiau laiko, darbo ir kantrybės tam, kad pasiektumėte norimą rezultatą.

Esant labai sunkiam klausos pažeidimui ar kurtumui, net ir patys galingiausi klausos aparatai gali nebepadėti. Geriausia klausos aparatus pradėti naudoti esant vidutiniam klausos pažeidimui – tuomet jie leidžia puikiai suprasti kalbą, visavertiškai dalyvauti pokalbyje, mėgautis garsų pasauliu. Tada ir smegenyse esantys klausos ir kalbos centrai yra nuolatos stimuliuojami.

Klausos aparatai nepatogūs, dideli, nepatrauklūs. Aplinkiniai žmonės dažniau pastebi klausos sutrikimą, o ne klausos aparatus. Šiuo metu siūloma daugybė įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų – klausos aparatų. Jie ne tik patogūs, turi daugybę įvairiausių funkcijų, bet ir itin dailūs. Dažniausiai jie pasislepia už ausies kaušelio, yra pridengiami plaukų sruoga ir tampa nepastebimi. Yra sukurti ir įausiniai klausos aparatai, kurie įdedami į ausies landą. Tik esant sunkiam ir labai sunkiam klausos pakenkimui, kartais tenka rinktis didesnio korpuso aparatus.

Klausos aparatai sukelia švilpimą ir kitus pašalinius garsus. Technologijos labai stipriai patobulėjo – šiuolaikiniai klausos aparatai turi įdiegtas švilpimo slopinimo funkcijas ir neskleidžia jokių pašalinių garsų.

Tam, kad girdėčiau, pakanka vieno klausos aparato. Jeigu norime kokybiškai girdėti ir suprasti, ką mums sako, turime nešioti du klausos aparatus. Tik nešiodami du aparatus, galime suprasti žmonių kalbą triukšmingoje aplinkoje, garsą, sklindantį iš TV ar radijo, nustatyti garso šaltinio vietą, erdvinį jo judėjimą, todėl lengviau prisitaikome prie garsų kitimo. Be to, reikia nepamiršti, kad ausis yra ir pusiausvyros organas. Nešiojant vieną klausos aparatą, dažnu atveju gali sutrikti pusiausvyra ir dėl to padidėti kritimo tikimybė. Su vienu klausos aparatu sutrinka orientacija erdvėje pagal garsą. Pavyzdžiui, su vienu aparatu sunku suprasti, iš kuriuos pusės važiuoja mašina, kuris iš keleto pašnekovų jus kalbina, kuriame kambaryje skamba paliktas telefonas.

Klausos aparatus reikia nešioti tik kur nors einant. Klausos aparatus reikia naudoti kas dieną. Klausos centrai smegenyse turi būti nuolat stimuliuojami aplinkos garsų. Užsidėdami klausos aparatą vos kelioms valandoms per dieną, jūs pavargsite klausytis, nes tai bus neįprastas garsinis krūvis smegenims.

Prireikus klausos aparatą galima pasiskolinti. Klausos aparatai kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turi būti parenkami individualiai ir pritaikomi pagal jo poreikius – tik tada jie bus naudingi ir komfortiški.

Grąžina komfortą

„Klausos aparatai suteikia žmogui galimybę su klausa, kokią jis turi, gyventi tokį gyvenimą, kokio jis nori. Nešiojant aparatus grįžta pasitikėjimas savimi, noras bendrauti su aplinkiniais, tampame emociškai stipresni, drąsesni, patiriame mažiau įtampos, lėčiau pavargstame. Klausos aparatai ne tik puikiai atkuria mus supančius garsus, bet taip pat turi papildomų galimybių. Jie atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas“, – apibendrina klausos protezavimo specialistė D.Charsika.

Gydytoja otorinolaringologė V.Vainutienė atkreipia dėmesį į klausos sutrikimų prevenciją. „Norint išvengti klausos sutrikimų, reikėtų saugoti ausis nuo triukšmo, naudoti klausos apsaugos priemones būnant triukšmingoje aplinkoje, saugiai klausytis muzikos per ausines, rasti laiko pabūti tyloje, pasimėgauti gamtos garsais“, – pataria ji.

Klausos aparatai kompensuojami

Klausos sutrikimų turintiems vaikams ir suaugusiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra kompensuojami 100 procentų.

Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento diagnozę, sveikatos būklę, jis nusiųs konsultuotis pas gydytoją specialistą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą klausos aparatą gali skirti tik gydytojas otorinolaringologas.

Gydytojas specialistas, įvertinęs klausos aparato poreikį, išduos medicinos dokumento išrašą, su kuriuo reikės kreiptis į įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) dėl aprūpinimo kompensuojamuoju klausos aparatu. Įmonėje kompensuojamojo klausos aparato modelį pacientui padės pasirinkti ir pritaikys įmonės klausos aparatų pritaikymo specialistas.

Suaugusiesiems ir vaikams nuo 7 metų gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims vieną kartą per 5 metus. Suaugusiesiems klausos aparatas antrai ausiai gali būti išduodamas pasibaigus numatytam paskutinio išduoto klausos aparato naudojimo terminui. Vaikams iki 7 metų gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims vieną kartą per 3 metus.

Norint užsakyti individualų ausies įdėklą vaikui iki 7 metų, jis gali būti skiriamas vieną kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems skiriami vieną kartą per 5 metus.

Šiuo metu PSDF lėšomis kompensuojamų vaikams skirtų klausos aparatų bazinė kaina priklauso nuo tipo ir svyruoja nuo 378 eurų iki 583 eurų. Suaugusiesiems skirtų klausos aparatų bazinė kaina siekia nuo 148 eurų iki 378 eurų.

Ligonių kasos vaikams per praeitus metus kompensavo 358 klausos aparatus, o suaugusiesiems – arti 14 tūkst.

Šiemet iš PSDF klausos aparatams ir jų pritaikymo išlaidoms kompensuoti skirta per 5 mln. eurų.

Parengta pagal pranešimus žiniasklaidai