Katarakta – liga, kuria sergant dėl sudrumstėjusio akies lęšiuko pablogėja rega. Paprastai jos išsivystymą lemia natūralus senėjimo procesas, nes bėgant laikui keičiasi lęšiuko baltymai. Nors dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresnio amžiaus pacientams, pastaruoju metu katarakta pasireiškia vis jaunesniems pacientams, o retais atvejais įgimta jos forma gali būti diagnozuojama ir vaikams.

Kaltas ne tik amžius

„Katarakta – viena dažniausių aklumo priežasčių pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2010 m. dėl kataraktos apako 51 proc. asmenų, sergančių šia liga. Ji diagnozuojama daugiau nei pusei vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Be to, per metus pasaulyje atliekama apie 20 mln. kataraktos operacijų, o Lietuvoje – apie 20 tūkst.“ – teigia Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė dr. Ugnė Rumelaitienė.

Nors dažniausiai kataraktos išsivystymą lemia amžius, padidinti ligos riziką gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, ultravioletiniai saulės spinduliai, rūkymas, įvairios akių ligos, uždegimai, traumos bei buvusios akių operacijos. Taip pat įtakos turi bendrinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, galvos srityje taikytas rentgeno spindulinis gydymas, bendrinių vaistų naudojimas ar net genetinis polinkis.

Kaip atpažinti kataraktą?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad katarakta žymiai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę. Lęšiukui pradėjus drumstėti, į akį sunkiai prasiskverbia šviesa, žmogus pradeda matyti lyg pro rūką ar matinį, purviną stiklą. Ligai progresuojant spalvos įgauna gelsvą ar rusvą atspalvį, o daiktai tampa neryškūs.

„Regai laipsniškai blogėjant, darosi sunku vairuoti automobilį, ypač naktį. Aplink šviesos šaltinius susidaro ratilai, taip pat blogiau matoma saulėtą dieną. Žiūrint viena akimi vaizdas gali net dvigubintis. Nebetinka anksčiau nešioti akiniai, o laikui bėgant jų visai nebegalima parinkti. Būna atvejų, kai žmogui nebereikia akinių skaitymui, nes pagerėja matymas iš arti, arba priešingai – akiniai skaitymui gali nebepadėti“, – pažymi dr. U.Rumelaitienė.

Esant komplikuotiems atvejams, gali pakilti akispūdis ir išsivystyti antrinė glaukoma. Taip pat progresuojant kataraktai žmogus gali pradėti atskirti tik šviesą ir galiausiai visiškai apakti.

„Per kiek laiko prarandamas regėjimas, tiksliai pasakyti negalima, kiekvienam žmogui šis laikotarpis gali būti skirtingas – vieni apanka greičiau, kiti per pusmetį ar per kelerius metus“, – pastebi gydytoja oftalmologė.

Kaip gydoma katarakta?

Diagnozuoti kataraktą galima įprastos oftalmologo apžiūros metu su plyšine lempa išplėtus vyzdį. Profilaktiškai žmonėms naudinga tikrintis akis kartą per 1–2 metus, o vyresnio amžiaus pacientams – dažniau.

„Vaistų nuo šios ligos nėra, vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas – chirurginis drumsto lęšiuko pašalinimas. Tiesa, ne visais atvejais pacientui iškart numatoma atlikti operaciją: jeigu jo matymas yra gana geras ar jį galima koreguoti akiniais, nuo chirurginio gydymo susilaikoma“, – pažymi dr. U.Rumelaitienė.

Nusprendus kataraktą gydyti chirurginiu būdu, pacientui paskiriama konsultacija pas operuojantį oftalmologą-chirurgą. Specialistas paaiškina, kaip reikia pasiruošti procedūrai: dvi savaites iki operacijos svarbu kreiptis pas savo šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, padaryti elektrokardiogramą bei gauti šeimos gydytojo išvadą, kad būklė yra stabili ir galima operuoti.

Prieš operaciją svarbu išgerti rutiniškai vartojamus vaistus nuo kraujo spaudimo, naudinga nutraukti gerti ar pakeisti kraują skystinančius vaistus, o operacijos dieną – negerti ir nevalgyti.

„Kataraktos operacija atliekama su vietine arba bendrine nejautra. Šiuo metu vienas moderniausių, greičiausių ir saugiausių kataraktos operacijos metodų – fakoemulsifikacija. Atlikus mažus (apie 2,4 mm) pjūvius ragenoje, su fakoemulsifikatoriumi sudrumstėjęs akies lęšiukas yra susmulkinamas ultragarsu akies viduje ir pašalinamas netraumuojant akies. Tada implantuojamas naujas, skaidrus, minkštas, sulankstomas dirbtinis lęšis“, – sako gydytoja oftalmologė.

Ši operacija neskausminga, dažniausiai trunka 20–30 min.. Susidūrus su komplikuotais atvejais, ji gali užtrukti ilgiau. Po procedūros praėjus keletui valandų pacientas išleidžiamas namo.

Svarbu paminėti, kad po kataraktos operacijos praėjus keleriems metams gali išsivystyti antrinė katarakta, kuri yra gydoma lazeriu – padarant skylutę lęšiuko maišelio užpakaliniame paviršiuje.

Ką svarbu žinoti po gydymo?

Po operacijos pacientui naudinga bent mėnesį tausoti jėgas ir laikytis tam tikrų taisyklių. Pirmiausia – naudoti dezinfekcinius akių lašus.

„Pacientui vertėtų miegoti ant nugaros arba ant kitos pusės šono, nei buvo operuota akis, nes jos negalima spausti. Svarbu nepamiršti atsargiai praustis, kad į operuotą akį nepatektų vandens, vengti dulkių, taip pat negalima lankstytis ar kelti sunkių daiktų“, – atkreipia dėmesį gydytoja oftalmologė dr. U.Rumelaitienė.

Einant į lauką patariama dėvėti didelius akinius nuo saulės, saugotis vėjo, kad į akį nepatektų svetimkūnių. Taip pat pooperaciniu laikotarpiu negalima aktyviai sportuoti, maudytis baseine ar atviruose vandens telkiniuose bei lankytis pirtyse.

Parengta pagal „Kardiolitos klinikų“ informaciją