Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas ta dilgėlinė?

„Prieš kurį laiką ant mano sesers kūno atsirado išbėrimas, tose vietose odą niežti, ji atrodo lyg patinusi. Po kurio laiko išbėrimas dingsta, bet paskui vėl atsiranda“, – rašo Elena K. iš Pakruojo r. Moteris teigia, kad panašių bėdų anksčiau turėjo ir kita jos giminaitė, kuriai gydytojai diagnozavo dilgėlinę. „Kas sukelia šią ligą ir kaip ji gydoma?“ – klausia Elena.

Atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Anželika Chomičienė bei Laura Malinauskienė.

„Sergant dilgėline, vystosi niežtintis bėrimas pūkšlėmis. Jos gali būti nuo kelių milimetrų iki delno dydžio, pavienės arba daugybinės, susiliejančios. Bėrimas dažnai būna trumpalaikis ir išnyksta per 1–24 val. Ta vieta taip pat gali patinti, paburkti. Tai angioedema – staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio, gleivinių paburkimas. Jis dažnai būna skausmingas, o praeina per 72 valandas. Įvairių tyrėjų duomenimis, nuo 40 iki 85 procentų pacientų dilgėlinė lydima angioedemos. Kai kartu su dilgėline vystosi angioedema, patinsta akių vokai, veidas, lūpos ar kitos kūno dalys. Daugumai pacientų liga trunka mažiausiai vienus metus, bet kai kurie gali sirgti ir ilgiau nei 10 metų“,– pasakoja gydytoja L.Malinauskienė.

Anot medikės, lėtinę dilgėlinę gali sukelti lėtinė infekcija, nealerginės kilmės reakcija į maistą ir kiti veiksniai. Maždaug trečdaliui pacientų ją sukelia autoimuninės priežastys – tam tikri antikūnai, kuriuos gamina pats organizmas. Dažnai (iki 30 proc. atvejų) lėtinė dilgėlinė gali būti susijusi su skydliaukės uždegimu, sukeltu organizmo gaminamų antikūnų prieš skydliaukės antigenus. Manoma, kad jos atsiradimą gali paskatinti tam tikra virškinamajame trakte apsigyvenusi bakterija, įvairių bakterijų sukeltas uždegimas, hepatito B ir C virusai bei kitos infekcijos.

Lėtinę dilgėlinę gali išprovokuoti ir ūmi virusinė infekcija, vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, aspirinas. Labai retai lėtinės dilgėlinės priežastis gali būti alergija. Alergija maistui ar kitiems alergenams turėtų pasireikšti per 60 min. nuo alergeno patekimo į organizmą ir išnykti per 24–48 val. nustojus jį vartoti. Kita vertus, kai kuriems pacientams būdingas padidėjęs nealerginės kilmės jautrumas maisto priedams ir natūraliai maiste atsirandantiems ingredientams, pavyzdžiui, histaminui, todėl lėtine dilgėline sergantiems asmenims rekomenduojama 3 savaičių trukmės dieta be pseudoalergenų. Jeigu pakeitus mitybą savijauta pagerėja, dieta gali būti tęsiama iki 3–6 mėn.

Dilgėlinę gali sukelti šaltis, saulė, šiluma, vanduo, ją gali išprovokuoti ir odos trynimas, kasymas. Taip pat įrodyta, kad yra ryšys tarp lėtinės dilgėlinės ir potrauminio streso. Vis dėlto, nepaisant išsamių tyrimų, daugiau nei pusės lėtinės dilgėlinės atvejų priežastis lieka neaiški.

Gydytoja A.Chomičienė sakė, kad visiems asmenims, sergantiems lėtine dilgėline, privalo būti atliktas klinikinis kraujo tyrimas, atskleidžiantis eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) arba C reaktyvinio baltymo (CRB) kiekis. Papildomi tyrimai atliekami pagal gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo rekomendacijas, atsižvelgiant į paciento ligos istoriją.

„Gydant dilgėlinę pastaruoju metu skiriami nauji antros kartos antihistamininiai preparatai, o jei simptomai vartojant šiuos vaistus išlieka, gydytojas papildomai gali paskirti kitų preparatų. Pacientų, sergančių lėtine autoimunine dilgėline, gydymas paprastai trunka ilgiau, jiems menkiau padeda įprastinis dilgėlinės gydymas, tačiau šiuo metu yra nemažai efektyvių medikamentų, padedančių sustabdyti šios ligos simptomų atsiradimą“, – pasakoja A.Chomičienė.

Parengė Rasa Žuolytė

Rekomenduojami video