Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas padeda apsaugoti žaizdas nuo infekcijų

Jei vaikystėje teko praleisti daugiau laiko kaime ar sode, prisimenate – vos nusibrozdinote ranką ar koją, o kas nors iš suaugusiųjų jau skuba ieškoti trauklapio ir deda jį ant žaizdos. Dar kiti iš vaistinėlės traukia jodą ar griebiasi namuose pasigamintos dezinfekuojančios užpiltinės.

Pasak farmacijos specialistės Ilmos Plynytės, žaizdų būna įvairių: pjautinių, kirstinių, durtinių ar net šautinių, taip pat dažni paprasti nubrozdinimai arba žaizdos nuo įkandimų.

Daugiausia žmonių į vaistines plūsta dėl paprastesnių, buityje patiriamų žaizdų. „Pačios dažniausios yra pjautinės žaizdos, kurias lemia nelaimės virtuvėje ar darbas su buities įrankiais, įprastai jas pakanka dezinfekuoti antiseptiku ir naudoti tvarsčius. Kita labai dažna grupė – nubrozdinimai, ypač vaikų. Kad jie lengviau gytų, rekomenduojami specialūs tepaliukai“, – sako I.Plynytė. O trečia apsilankančiųjų dėl žaizdų grupė – tie, kurių žaizdos jau paveiktos užkrėtimo.

Svarbi dezinfekcija

Atsiradus net mažiausiai žaizdai, pirmiausia svarbu ją nuplauti po tekančiu vandeniu, švelniai nusausinti ir dezinfekuoti specialiomis priemonėmis, o tam galioja tam tikros taisyklės.

„Tiesiai ant žaizdos pilti dezinfekcinės priemones galima tik tuo atveju, jei žaizda negili, pavyzdžiui, nubrozdinimas. Jei sužeidimas sunkesnis, reikėtų dezinfekuoti tik žaizdos kraštus, antraip galima ją suerzinti žaizdą, pažeisti audinius ir gijimas bus tik sunkesnis“, – paaiškina farmacijos specialistė. Norint apsaugoti žaizdą nuo užkrėtimo, prieš liečiantis prie jos labai svarbu kruopščiai nusiplauti rankas bei saugoti žaizdą nuo šiurkščių audinių.

Populiarių liaudiškų priemonių – kopūsto lapų, šaltalankių, šalpusnių ar trauklapių vaistininkai siūlo geriau nedėti, nes jie gali tapti infekcijos priežastimi. Taip pat nereikėtų žaizdų valyti vata ar tiesiogiai ant žaizdos pilti spiritinių skysčių, pavyzdžiui, jodo tirpalo ar briliantinės žalumos – stipriai pažeidus audinius, gijimo procesas taip pat pasunkėja.

Jei žaizda švari, rekomenduojama pleistrą ar tvarstį keisti vieną kartą per parą ir naudoti specialius tepalus, o nakčiai naudinga leisti žaizdai pailsėti nuo priemonių ir ją tik pridengti švariu tvarsčiu. „Taip į žaizdą lengviau pateks oro ir ji greičiau gis“, – paaiškina I.Plynytė. Palikti visai neaprištas rekomenduojama tik jau apgijusias žaizdas, ant kurių užsidėjęs šašas.

Rimčiausia komplikacija

Neatsakingai prižiūrint žaizdą, jos nedezinfekuojant, rečiau nei kartą per parą keičiant tvarsčius ar nesaugant nuo aplinkos poveikio, kyla grėsmė komplikacijoms, o šios gali išplisti ir pažeisti gilesnius audinius – raumenis, kaulus, užkrėsti kraują.

„Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas – pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. Neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu – sepsiu. Užkrėtimas pasireiškia kūno temperatūros sumažėjimu, bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu“, – perspėja vaistininkė. Pajutus tokius simptomus ir pakitimus žaizdoje, patariama nedelsti ir kreiptis į specialistus.

 

 

Rekomenduojami video