Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karštis ir širdies ligos: ką būtina žinoti?

Karščio bangos – viena pagrindinių priežasčių, darančių neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų sveikatai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė pasakoja, ką daryti, kad vasarą sveikatos būklė išliktų stabili.

Karščio bangų grėsmės

„Karšti orai daro įtaką visiems, net ir sveikiems žmonėms – pablogėja miego kokybė, atsiranda nuotaikų kaita. Tačiau jautriausiai į tokius orų pokyčius reaguoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai. Slėgio kaitą sunkiau ištveria jautresnės moterys, rūkantys žmonės, nes jų kraujagyslės yra linkusios susiaurėti ir dėl to organizmas gauna mažiau deguonies. Dėl to žmogus gali jausti dusulį, krūtinės ar vidaus organų skausmus, bendrą silpnumą, galvos svaigimą ar netgi pykinimą“, – pasakoja J.Jurgaitytė.

Esant tokiems simptomams, pasak medikės, reiktų nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą ar šeimos gydytoją.

„Kiekvieno paciento atvejis yra labai individualus. Svarbu, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus asmeninę būklę, pateikti ir atitinkamas rekomendacijas. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumu sergantiems pacientams verta iš anksto patarti, kaip vartoti vaistus karštomis vasaros dienomis, nelaukiant, kol suprastės savijauta. Taigi šiuo atveju labai svarbų vaidmenį atlieka prevencija – išankstinės rekomendacijos“, – teigia medikė.

Būtina laikytis gydymo plano

„Karščio bangos veikia visus žmones – net ir sveikus. Tad tokiomis dienomis labai rekomenduoju laikytis dienos režimo – tai aktualu ir sveikam, ir sergančiam širdies nepakankamumu, hipertenzija ar bet kuria kita širdies ir kraujagyslių liga“, – sako J.Jurgaitytė.

Anot jos, taip pat svarbu realiai įvertinti savo galimybes dirbti, reikia stengtis nepervargti. Jeigu tenka atlikti fizinį darbą, tai reiktų daryti rytais ar vakarais, kai oras vėsesnis. Na, ir galiausiai patariama vengti ilgų, varginančių kelionių. „Nors smagu ir įdomu vykti į naujas vietas, iš tiesų tai – išėjimas iš komforto zonos ir reikšmingas kasdienio režimo pokytis. Tad jeigu tik turite galimybę, nukelkite keliones į vėlesnį laiką ir saugokite savo sveikatą“, – rekomenduoja kardiologė.

Medikė atkreipia dėmesį ir į dažnai pasitaikančią problemą – gydymo režimo nesilaikymą. Pacientai dažnai pamiršta arba tiesiog vengia vartoti paskirtus medikamentus, tačiau nereguliariai vartodami tam tikrus vaistus, žmonės didina riziką smarkiai pabloginti savo bendrą sveikatos būklę.

„Labai svarbu laikytis gydymo plano – jeigu turite gerti vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo, būtina juos vartoti taip, kaip yra paskyręs gydytojas. Jeigu turite vartoti statinus, nes jūsų organizme padidėjęs cholesterolio kiekis, būtina tai daryti kasdien. Beje, būtent šios grupės vaistai – statinai – ne tik padeda mažinti cholesterolį, bet ir sumažina riziką patirti insultą ar infarktą, – sako medikė ir priduria, kad sveikatą gali pabloginti ir alkoholis. 

Nuolat atsigerkite vandens

Viena svarbiausių gydytojos rekomendacijų – karštomis dienomis reguliariai atsigerti vandens. Kaip teigia J.Jurgaitytė, tokie orai gali sukelti dehidrataciją, ypač tada, kai oro drėgmė siekia 70 proc.

„Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, karštomis dienomis svarbu vengti itin aktyvios fizinės veiklos, nes tai gali pabloginti širdies būklę. Žinoma, ne kiekvienas gali to išvengti, nes, pavyzdžiui, darbas gali reikalauti fizinio judėjimo. Tokiu atveju ir tampa ypač svarbu vartoti vandens, nes judėdami žmonės daugiau prakaituoja, taigi organizmas netenka skysčių, kartu su juo ir įvairių druskų, mineralų. Dėl šių priežasčių gali imti tirštėti kraujas, sumažėti bendras kraujo tūris ir pasunkėti širdies darbas. Tada mažiau kraujo priteka į smegenis ir širdį, tad jos darbas gali sulėtėti arba, kai netenkama daug elektrolitų, pasikartoja įvairūs širdies ritmo sutrikimai, šokinėja kraujospūdis“, – vardija gydytoja.

„Kaip įvertinti, ar organizmui užtenka skysčių? Galite stebėti šlapimo spalvą: jeigu jis tamsios spalvos, vadinasi, jums trūksta skysčių. Jeigu šlapimas šviesus – skysčių organizme yra pakankamai. Norint išvengti dehidratacijos, taip pat verta valgyti mažiau sūraus maisto. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie žino, kad karštą dieną turės didelį fizinį krūvį“, – sako J.Jurgaitytė.

Rekomenduojami video