Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karštis ir širdis

„Kaip ištverti karščius širdininkams?“ – klausia Marija iš Kuršėnų (Šiaulių r.).

Atsako kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas.

Per vasaros karščius pirmiausia nukenčia turintieji aukštą kraujospūdį, sergantieji išemine širdies liga, taip pat tie, kuriems vystosi širdies nepakankamumas, širdies ydos arba neinfekcinės kilmės širdies patologijos. Būtent per karščius tokius žmones dažniausiai ištinka infarktas ir insultas.

Blogiausia yra tiems, kurie serga sunkesniu širdies nepakankamumu. Mat viena pagrindinių medikų rekomendacijų tokiems ligoniams – riboti vartojamų skysčių kiekį. Kuo daugiau skysčių žmogus vartoja, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai. Tad per karščius, kai sveikiems žmonėms per dieną rekomenduojama išgerti daugiau kaip 2–3 litrus skysčių, širdies nepakankamumu sergantiesiems padidinti skysčių kiekio nerekomenduojama.

Sergantieji hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusieji miokardo infarktą turi vykdyti visus gydytojo kardiologo nurodymus bei paskyrimus ir jokiu būdu per karščius nenustoti vartoti paskirtų vaistų, ypač kraują skystinančiųjų preparatų.

Per karščius, kaip ir esant normaliai oro temperatūrai, būtina kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą ir, be įprastų vaistų, visada turėti ir tokių, kurie prireikus gali greitai sumažinti kraujospūdį. Ligoniai, sergantys išemine širdies liga, per karščius su savimi turi turėti skubios pagalbos priemones, kurios naudojamos ištikus stenokardijos priepuoliui.

Rekomenduojami video