Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimų. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja pacientų, besiskundžiančių pilvo skausmais, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus.

Didžiąją dalį negalavimų sukelia stresas

Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Eimanto Mockaus, rudenį pacientai dažniausiai susiduria su vadinamuoju dispepsijos bei dirgliosios žarnos sindromais. Tam įtakos turi sodo ir daržo gėrybės bei nauja mokslo, studijų ar darbo pradžia.

„Dispepsija – sindromas, pasireiškiantis viršutinės pilvo dalies (vadinamo epigastriumo) srities skausmu bei diskomforto jausmu. Dažnai pacientai jaučia tokius simptomus kaip ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, nevirškinimo pojūtis.

Dispepsija atsiranda kas ketvirtam bet kurio amžiaus asmeniui. Dažniausiai dispepsija būna funkcinė (diagnozuojama 75 proc. visų besiskundžiančiųjų) ir susijusi su padidėjusiu nerimu, stresu, pasikeitusia mityba. Būtent rudens gėrybės – kopūstai, bulvės, morkos ar moliūgai – gali šį sindromą dar paaštrinti“, – aiškina E.Mockus.

Pasak jo, neretai pasitaikantis dirgliosios žarnos sindromas yra labai panašus į dispepsiją, tačiau jis pasireiškia apatiniame virškinamajame trakte – žarnyne. Pacientai dažnai jaučia pilvo pūtimą, spazmus, kai kurie net viduriuoja, o po pasituštinimo simptomai palengvėja. Dirgliosios žarnos sindromas taip pat būna sukeltas mitybos įpročių, streso, įtampos, sulėtėjusios peristaltikos (žarnyno judesių stumiant išmatas).

Kaltas nesveikas maistas

Dažniausiai dispepsiją sukelia nevisavertė arba bloga mityba bei stresas. Kai įsivyrauja šaltesnis oras, norisi valgyti greitą, nesveiką, daug riebalų turintį maistą. Tokiu maistu apsunkiname virškinimą, skatiname skrandį išskirti per daug skrandžio rūgšties, maistas ilgiau jame užsibūna ir šis procesas vėliau gali sukelti įvairias skrandžio problemas. O valgant kopūstus, pupeles, morkas ir bulves pilve prasideda didesnė dujų gamyba biocheminių procesų metu, o tai gali paaštrinti funkcinę dispepsiją ar dirgliosios žarnos sindromą.

E.Mockus: „Dispepsija – sindromas, pasireiškiantis viršutinės pilvo dalies (vadinamo epigastriumo) srities skausmu bei diskomforto jausmu.“

Skrandžio problemomis besiskundžiantiems pacientams rekomenduojama valgyti nedideliais kiekiais (ne daugiau nei 300–400 g vienu metu) 4–6 kartus per dieną. 45–60 min. po valgio patariama negulėti, taip pat negalima valgyti prieš naktį (likus mažiau nei 3 val. iki miego).

Be kita ko, reikėtų vengti keptų, rūkytų, marinuotų, konservuotų, raugintų, sūdytų, aštrių patiekalų, taip pat riebaus maisto, šviežios duonos, kopūstų, ridikų, špinatų, daug česnako, žalių svogūnų, pomidorų ar pomidorų padažo, baklažanų, citrusinių, kitų rūgščių, nesunokusių vaisių ir uogų.

Rekomenduojama vengti ir šokolado, riebių desertų, alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, stiprios arbatos. Nerekomenduojama valgyti ir aštrių prieskonių, pipirmėčių, mėtų, cinamono, krienų, garstyčių, majonezo, riebių padažų. Taip pat labai svarbi valgymo „higiena“: valgyti reikia mažais kąsniais, daug kramtyti, ryjant palenkti smakrą žemyn, o po kramtymo – užgerti vandens.

Į simptomus nekreipia dėmesio

Jei pasireiškia tokie simptomai kaip staigus svorio kritimas be priežasties, vėmimas krauju, tamsios išmatos, stiprus nepakeliamas skausmas pilve, gausus viduriavimas, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

„Nustatydami tikslią diagnozę gydytojai kiekvienam pacientui nustato ir papildomus rizikos veiksnius – tai gali būti šeiminė anamnezė (ligos, vyraujančios pas motiną, tėvą, brolius, seses, vaikus), papildomos ligos, kuriomis serga pacientas, jo žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), kitų vaistų, kurie gali pažeisti virškinamąjį traktą, vartojimas“, – sako gydytojas.

Visgi jis pastebi, kad pacientai dažnai į tokius simptomus, kaip pilvo maudimas, ankstyvas sotumo jausmas, gumulo pojūtis gerklėje, deginimas už krūtinkaulio (rėmens graužimas), yra linkę nekreipti dėmesio.

Visi kreipiasi į gydytoją tada, kai prasideda rimtesni simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas krauju ar stiprus skrandžio skausmas. Tačiau net ir visai neagresyvūs simptomai gali reikšti ligos pradžią. Negydomos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos gali suvėžėti.

Dar kartais iš opų prasideda kraujavimas į virškinamąjį traktą ir tada pacientas nedelsiant turi būti paguldytas į ligoninę. Blogiausiu atveju opa gali ir prakiurti (perforuoti) – atsirasti skrandžio sienelės vientisumo pažeidimas, o tuomet gydymo būdas yra tik skubi skrandžio operacija.

Pajutus, kad simptomai ima trukdyti kasdienei veiklai, reikėtų ne laukti, kol jie pradės aštrėti, o iškart kreiptis į gydytoją specialistą. Jis atsižvelgs į simptomus ir paskirs tinkamus kraujo ar instrumentinius (endoskopinius) tyrimus ligai diagnozuoti bei gydyti.

E.Mockus sako, kad, deja, bet dispepsijos bei dirgliosios žarnos sindromų išvengti neįmanoma. „Gyvename tokiame pasaulyje, kur vyrauja greitas gyvenimo tempas, nevisavertė mityba, stresas. Šie rizikos veiksniai yra vieni iš pagrindinių funkcinės dispepsijos priežasčių“, – sako gydytojas.