Statistikos duomenimis, net apie 30 proc. pacientų kolonoskopijos tyrimui atvyksta netinkamai pasiruošę. Nepakankamas arba netinkamas pasiruošimas kolonoskopijai lemia tai, kad jos metu gali būti nerasti ikivėžiniai dariniai. O net mažiausias nepastebėtas ir nepašalintas polipas per maždaug 10 metų gali progresuoti į piktybinį naviką, t. y., onkologinį susirgimą.

Kas yra kolonoskopija

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja endoskopuotoja Agnė Šiatkienė pranešime žiniasklaidai ragina vienam labiausiai gąsdinančių tyrimų – kolonoskopijai – ruoštis atsakingai. 

Kas ta kolonoskopija ir kam ji skiriama? „Kolonoskopija yra endoskopinis storosios žarnos ligų diagnostikos ir gydymo būdas. Visų pirma, šis tyrimas reikalingas tada, kai pacientui įtariama storosios žarnos patologija, reikia pašalinti polipus, atlikti naviko biopsiją, sustabdyti staigų kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies ir kt. Taip pat labai svarbu paminėti, kad kolonoskopija atliekama storosios žarnos (kolorektalinio) vėžio profilaktikai asmenims nuo 50 metų iki 74 metų. Jei tėvams ar seneliams buvo nustatytas vėžys, tuomet atlikti kolonoskopiją reikėtų ir anksčiau“, – pasakoja A.Šiatkienė.

Kaip atliekama

Kolonoskopijos metu storasis žarnynas gali būti apžiūrimas iš vidaus. Tyrimas daugumoje medicinos įstaigų atliekamas pritaikius bendrinę nejautrą, todėl pacientas nieko nejaučia, procedūra užtrunka apie 20–30 min.

Gydytoja pasakoja, kad paprastai gydytojas endoskopuotojas naudoja lankstų prietaisą – endoskopą su optine sistema ir šviesos šaltiniu. Tai leidžia ekrane matyti storojo žarnyno vaizdą, esant reikalui atlikti procedūras, tokias kaip biopsija ar polipo šalinimas. Tam, kad vaizdas būtų aiškus, tyrimo metu į žarnyną yra pučiamas oras.

Kad procedūra būtų efektyvi, reikalingas labai kruopštus išankstinis paciento pasiruošimas. Deja, net apie 30 proc. pacientų, A.Šiatkienės pastebėjimu, būna pasiruošę netinkamai.

Ką lemia netinkamas pasiruošimas

Kokias neigiamas pasekmes sukelia prastas pasiruošimas kolonoskopijos eigai ir tyrimo rezultatams?

„Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių vėžio rūšių Europoje, o dauguma atvejų išsivysto iš nepiktybinių polipų ar adenomų. Nepakankamas arba netinkamas pasiruošimas kolonoskopijai lemia tai, kad nebus rasti ikivėžiniai dariniai, todėl labai didelė tikimybė, kad net mažiausias nepastebėtas ir nepašalintas polipas per maždaug 10 metų progresuos į piktybinį naviką, t. y., onkologinį susirgimą. Be to, geriausi onkologinių susirgimų gydymo rezultatai pasiekiami pirmosiomis ligos stadijomis, todėl gydytojų endoskopuotojų tikslas – kuo anksčiau aptikti polipus ir adenomas ir juos pašalinti. Kuo greičiau juos randame, tuo greičiau pašaliname ir padedame pacientams išvengti rimtų ligų“, – pasakoja gydytoja endoskopuotoja.

Anot jos, procedūrai gerai pasiruošta yra tada, kai matomas visas storosios žarnos gleivinės vaizdas. Blogai pasiruošta – kai storojoje žarnoje yra išmatų. Jei jos skystos, galima bandyti išsiurbti, jei kietos – nieko negalima padaryti. Tai sumažina tyrimo efektyvumą, nes tose vietose, kuriose yra išmatų, gali slėptis polipai ar adenomos, ir jie paprasčiausiai liks nepastebėti.

„Labai dažnai pacientai ateina blogai pasiruošę todėl, kad būna nesupratę instrukcijų, gautų iš tyrimui siunčiančio specialisto, pavyzdžiui, šeimos gydytojo ar bendrosios praktikos slaugytojo. Žinoma, pasitaiko ir tokių pacientų, kurie suprato, bet nesilaikė instrukcijų, nes, pavyzdžiui, jiems nepatiko vaisto skonis, netoleravo preparato – atsirado pykinimas, vidurių pūtimas, vėmimas ir kt. Priklausomai nuo paskirto tyrimo laiko, kartais tenka keltis ankstyvą rytą ir išgerti paskutinę vaistų dozę – žmonės tingi tai daryti“, – galimas blogo pasiruošimo priežastis aiškina gydytoja A.Šiatkienė.

Kaip tinkamai pasiruošti?

Pasiruošimas kolonoskopijai, – pasakoja gydytoja, – vyksta keliais etapais. Likus 5–10 parų iki tyrimo reikia nutraukti peroralinių geležies preparatų, kraujo krešėjimą veikiančių vaistų vartojimą, nors naujos kartos antikoaguliantus galima nutraukti likus ir vienai dienai iki procedūros. Aspiriną vartoti galima. Tikslią informaciją apie vaistų vartojimą turi suteikti šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligos istoriją. Vaistų nuo kraujo spaudimo nutraukti nereikia, nes, priešingu atveju, atvykus kolonoskopijai gydytojui anesteziologui gali tekti pirmiausia reguliuoti spaudimą, ir tyrimas užtruks.

Likus trims paroms iki kolonoskopijos pacientas turėtų valgyti lengvai virškinamą maistą, racione turėtų būti kuo mažiau skaidulų, patiekalų su grūdais, riešutais, įvairiomis sėklomis, sėlenomis, nes pastarosios kenkia endoskopui. Nereikėtų valgyti sunkiai virškinamo maisto, pavyzdžiui, grybų, svogūnų, pomidorų. Racione neturėtų būti spalvotų ir neskaidrių gėrimų.

„Ar skystis tinkamas vartoti, labai lengva patikrinti atlikus testą: supilkite jį į skaidrią stiklinę, padėkite ant laikraščio ir jei galite perskaityti tekstą – skystis skaidrus. Jei raidžių nematyti – neskaidrus ir jo gerti negalima“, – pataria endoskopuotoja.

Pasak jos, para prieš procedūrą yra pati svarbiausia – per ją reikia suvartoti 4 litrus skysčių ir paskirtus vaistus. Paros prieš procedūrą rytą pacientas gali valgyti lengvus pusryčius, pavyzdžiui, jogurtą be priedų. Vėliau nieko valgyti negalima, galima gerti tik specialius vaistus, padėsiančius išvalyti žarnyną, ir skaidrius skysčius – vandenį, sultinį be priedų, žolelių arbatą su medumi.

Vaistus išgerti reikia būtent taip, kaip paskyrė gydytojas, pavyzdžiui: jei paskirtas kolonoskopijos laikas yra iki 12 val., tuomet dieną prieš tai pacientas papusryčiauja, pirmąją vaistų dozę išgeria 16 val., antrąją dozę – 21 val., jei tyrimas nuo 12 val. iki 16 val., tada pirmoji dozė 21 val. (iš vakaro), o antroji – 5 val. ryte. Papildomų laisvinamųjų vaistų vartoti nereikia.

Labai svarbu nutraukti bet kokių skysčių vartojimą likus 4 valandoms iki procedūros – ar skrandyje yra vandens, ypač svarbu gydytojui anesteziologui. Jis gali atsisakyti atlikti bendrinę nejautrą dėl padidėjusios rizikos.

Jei netoleruoja skirtų vaistų

Ką daryti, jei pacientai blogai toleruoja vaistus, kurie būna paskirti prieš kolonoskopiją?

„Tokių atvejų pasitaiko. Jei pacientas vaistus išvėmė, geriausia būtų vėl nueiti į vaistinę ir pasikonsultuoti su vaistininku. Dažniausiai jis pasiūlo papildomą dozę ir kartu paskiria vaistų nuo pykinimo. Tačiau dabar turime nemažai naujos kartos preparatų, kuriuos suvartoti yra lengviau, nes jie paprasčiausiai yra skanesni. Be to, anksčiau visi 4 litrai skysčių buvo su vaistais, o dabar santykis yra visiškai kitoks – 2 stiklinės vaistų ir 4 litrai pasirinktų skaidrių skysčių“, – paaiškina medikė.

Dažnai su pacientais ji pasidalija keliomis gudrybėmis, kaip sau padėti: vandenį galima pasiskaninti citrinos sultimis, įsidėti cukraus, gerti elektrolitų papildų, sultinio. Šios nedidelės smulkmenos padeda ir tiems, kurie negali išbūti visą parą nevalgę, pavyzdžiui, sergantys diabetu.  

Jei atvyko nepasiruošęs

Jei pacientas atvyko netinkamai pasiruošęs, ar kolonoskopijos tyrimas jam vis tiek atliekamas?

Gydytoja paaiškina, kad kai kuriose ligoninėse dėl netinkamo pasiruošimo kolonoskopijai tyrimas yra nutraukiamas ir siūloma atvykti kitą kartą. Jeigu tyrimas tęsiamas, jis turi daug minusų: mažesnė tikimybė aptikti polipus ir adenomas, ilgesnis procedūros laikas, nes reikia plauti ir siurbti, mažesnis patekimas į akląją žarną (kolonoskopijos tikslas – „pereiti“ visą storąjį žarnyną ir patekti į plonąją žarną). Jei į ją nepatenkama, traktuojama, kad kolonoskopija iš esmės neatliko savo funkcijos. Taip pat padidėja perforacijos rizika. Jei kolonoskopija atlikta netinkamai, kita kolonoskopija turi būti atlikta per metus nuo pirmosios, o pasiruošimas jai turi būti itin kruopštus.

Jei randamas polipas

Ar polipas, rastas kolonoskopijos metu, iš karto operuojamas?

„Jei polipas yra mažas, iki 10 mm diametro, tokiu atveju jį pašaliname iš karto. Jei darinys didesnis nei 10 mm – yra rizika, kad tai jau yra piktybinis auglys, todėl jo niekada nešaliname, pirmiausia paimame mėginį biopsijai ir laukiame rezultatų. Juos gavus atliekama antroji kolonoskopija ir darinys pašalinamas“, – atsako A.Šiatkienė.

Ji ragina dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje: asmenims nuo 50 iki 74 metų kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą kolonoskopijai atlikti.

„Geriau vieną dieną patirti nedidelius nepatogumus nei apie ligą sužinoti tada, kai ji jau būna pažengusi“, – sako gydytoja.

Parengė Birutė Litvinaitė