Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių  žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos ir pavasario sezonais, – primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Šiuo metu dažniausiai užklumpa norovirusinė ir rotavirusinė žarnyno infekcijos.

Norovirusai: dažniausiai serga vaikai

Norovirusai yra viena dažniausių gastroenterito – virškinamojo trakto uždegimo – priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dėl sezoninio infekcijos plitimo ji dažnai vadinama žiemos vėmimo liga arba skrandžio gripu.

2022 m. buvo užregistruoti 857 norovirusinės infekcijos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 30,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Infekcija diagnozuota 791 vaikui iki 17 metų amžiaus ir 66 suaugusiems asmenims.

2021 m. užregistruota 1 019 norovirusinės infekcijos atvejų (36,4, atvejo 100 tūkst. gyventojų), priešpandeminiu laikotarpiu (2019 m.) daugiau – 1 240 atvejų (44 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Šių metų sausį užregistruota 115 norovirusinės infekcijos atvejų. 

NVSC daugiametės statistikos duomenimis, dažniausiai serga 0–3 metų amžiaus vaikai. Praėjusiais metais šioje amžiaus grupėje buvo užregistruotas 581 norovirusinės infekcijos atvejis (67,8 proc. visų atvejų).

„Norovirusine infekcija susirgti gali bet kokio amžiaus asmenys, tačiau dėl nepakankamų higienos įgūdžių dažniau serga vaikai, taip pat senyvo amžiaus žmonės ir tie asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs. Dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant infekcija ypač pavojinga kūdikiams“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Simptomai ir užsikrėtimo keliai

Norovirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, neaukšta temperatūra, skystu ir dažnu viduriavimu, silpnumu, prakaitavimu ar galvos skausmu. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 24–72 valandoms po užsikrėtimo.

„Infekcijos šaltinis yra norovirusine infekcija sergantis asmuo, kuris su išmatomis išskiria didelius virusų kiekius. Sergantysis virusus išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai tris dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys infekciją gali platinti iki dviejų savaičių po pasveikimo“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Norovirusine infekcija užsikrečiama virusams per burną patekus į žarnyną (fekaliniu-oraliniu užsikrėtimo keliu). Kad žmogus užsikrėstų, užtenka labai mažos virusų dozės. Dažniausiai užsikrečiama nuo tiesioginio sąlyčio su vemiančiu, viduriuojančiu ligoniu arba per maistą, geriamąjį vandenį (jeigu jis užterštas virusais). Virusai taip pat  gali plisti oro lašeliniu būdu, ligoniui vemiant, per užterštas rankas, aplinkos daiktus.

„Patekę ant paviršių ar maisto, virusai nesidaugina, bet gali ilgai išsilaikyti gyvybingi. Tačiau virusai jautrūs karščiui, chloro turinčioms dezinfekcinėms medžiagoms“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Kaip gydoma?

Kaip ir kiti virusai, norovirusai negydomi nei antibiotikais, nei priešvirusiniais vaistais, todėl pagrindinis gydymas yra simptomų palengvinimas.

Ypač svarbu palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme, kad nekiltų dehidratacijos pavojus. Pravartu gerti mineralinį vandenį, kurio sudėtyje yra elektrolitų, taip pat, stipriai vemiant ar viduriuojant, siūloma vartoti specialius tirpalus, kurie padės atkurti ne tik skysčių balansą, bet ir prarastus mikro- bei makroelementus. Tiek vandenį, tiek paruoštus elektrolitų tirpalus patariama gerti nuolatos ir mažais gurkšneliais.

Skausmą ir aukštą temperatūrą specialistai pataria malšinti vartojant medikamentus paracetamolio ar ibuprofeno pagrindu. Nuo viduriavimo padės vaistai, kurių veiklioji medžiaga – diosmektitas. Jis sujungia bakterijas, sukėlusias viduriavimą, ir jas pašalina, todėl viduriavimas greičiau baigiasi.

Taip pat patariama vartoti maisto papildus (kalį, magnį) ar kitus preparatus, kurie atkuria elektrolitų balansą organizme; vengti aštraus ar saldaus maisto, pieno produktų ar kito maisto, kuris gali sudirginti organizmą.

Jei būklė nesunkėja, gydomasi namuose, tačiau jeigu simptomai nepraeina per tris dienas ar liga suintensyvėja, patariama apsilankyti pas gydytoją.

Rotavirusai pavojingi gyvybei

Užsikrėtimas norovirusais dažnai yra lyginamas su rotavirusine infekcija, tačiau pastaroji pasireiškia daug sunkesniais simptomais: stipriau karščiuojama, liga trunka ilgiau.

NVSC primena, kad ši ūmi virusinė liga, pasireiškianti vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu, gali sukelti ir pavojų gyvybei. Anot specialistų, infekcija ypač pavojinga kūdikiams, kuriems dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant neretai prireikia ir gydymo ligoninėje.

Rotavirusai lengvai plinta tarp kūdikių ir mažų vaikų. Šis virusas gali sukelti sunkų viduriavimą, vėmimą, karščiavimą, pilvo skausmus, apetito trūkumą. Be to, susirgti šia liga galima daugiau nei vieną kartą.

Vemiant ar viduriuojant netenkama daug skysčių, todėl gali atsirasti dehidratacija. Kūdikiams, ypač neišnešiotiems naujagimiams, taip pat vaikams kyla didesnė dehidratacijos rizika. Didelis vandens kiekio organizme sumažėjimas gali kelti pavojų gyvybei. Ne mažiau pavojingos yra ir kitos stipraus vėmimo ar viduriavimo pasekmės – elektrolitų apykaitos sutrikimai, acidozė arba, paprastai tariant –organizmo skysčių rūgštingumo padidėjimas, taip pat maža gliukozės koncentracija kraujyje.

Padeda skiepai

Norint kontroliuoti rotavirusinės infekcijos plitimą, svarbu nepamiršti tinkamos rankų higienos bei aplinkos valymo. Specialistai primena, kad rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus namo, prieš valgant ar gaminant maistą.

Vis dėlto dėl užkrečiamumo periodo, prasidedančio dar iki simptomų pasireiškimo (rotavirusai pradedami platinti kelias dienas iki simptomų pradžios), dažnai to neužtenka šios infekcijos plitimui sustabdyti. Geriausia priemonė apsisaugoti nuo rotaviruso – skiepai.

Duomenys rodo, jog maždaug 70 proc. paskiepytų vaikų nesusirgs, o didžioji dalis – 9 iš 10 – paskiepytų nuo rotavirusinės infekcijos vaikų bus apsaugoti nuo sunkios šios ligos eigos.

Nemokama rotavirusinės infekcijos vakcina yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vakcinos yra geriamosios, todėl išvengiama nemalonaus adatos dūrio ar su dūriu siejamų nepageidaujamų reakcijų: injekcijos vietos skausmo, patinimo ar paraudimo.

Priklausomai nuo gamintojo, skiepijimo schemą sudaro 2 ar 3 dozės. Rekomenduojama, kad pirma dozė būtų sugirdoma 2 mėn. amžiaus kūdikiui, antra – 4 mėn. amžiaus kūdikiui, o trečia (jeigu skiepijimo schemą sudaro 3 dozės) – 6 mėn. amžiaus kūdikiui. Pirmąją dozę galima sugirdyti jau nuo 6 savaičių, tarp dozių būtina daryti ne trumpesnes kaip 4 savaičių pertraukas. Priklausomai nuo gamintojo nurodytų indikacijų, vakcinacijos kursas turėtų būti baigtas, kol vaikui sukanka 24 arba 32 savaitės. Labai dažnai vyresni vaikai bei suaugę jau būna sirgę rotavirusine infekcija, todėl jie nėra skiepijami.

Visais atvejais dėl skiepų NVSC specialistai rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kaip neužsikrėsti, kai namuose yra ligonis?

Norint išvengti užsikrėtimo, kai namuose yra žarnyno infekcija sergantis asmuo, labai svarbu:

• dažnai plauti rankas, ypač pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;

• kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, maistui ruošti naudojamą inventorių;

• kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais preparatais aplinkos daiktus bei paviršius;

• ypač kruopščiai valyti ir dezinfekuoti tualetą;

• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;

• skalbinius išlyginti karštu lygintuvu;

• ligoniui skirti atskirą kambarį, dažnai vėdinti patalpas;

• žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti;

• sergantysis turėtų naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais.

Kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų.

Parengė Birutė Litvinaitė