Visi žinome, kad maisto papildai negydo, tačiau kai mityba nėra visavertė ir organizmas negali gauti tam tiktų medžiagų iš maisto, medikai ar vaistininkai siūlo juos vartoti. Kodėl kartais nepajuntame jų naudos? Kaip juos vartoti? Ar tinka jie mažiems vaikams?

Maisto papildai

Kaip padidinti maisto papildų naudą

Tiems, kurie maisto papildus vartoja, tačiau jų naudos nepajunta, specialistai turi atsakymą: galbūt jie vartojami netinkamai.

„Jeigu vitaminų ir mikroelementų tarpusavio veikimas yra suderinamas, jie stiprina vienas kito veiksmingumą ir yra geriau įsisavinami. Tačiau gali būti priešingai – kai kartu vartojami vitaminai, mikroelementai ir maisto medžiagos konkuruoja tarpusavyje, mažėja jų efektyvumas“, – pasakoja vaistininkė Aida Šeputienė ir primena maisto papildų vartojimo taisykles.  

Geležies preparatų neužgerkite kava, stipria arbata ar pieno produktais. Šios medžiagos slopina geležies įsisavinimą. Geležies įsisavinimą blokuoja ir kartu vartojami kalcis su cinku. Geležies absorbciją pagerinsite, jeigu šį mikroelementą vartosite ryte, o kartu su juo – vitaminus C, B₁₂ ir folio rūgštį.

Profilaktiškai vartojamų gerųjų žarnyno bakterijų negerkite kartu su pieno produktais, pavyzdžiui, kefyru. Daugelis vis dar klaidingai mano, kad pieno produktai stiprina gerųjų bakterijų poveikį, tačiau iš tiesų pasireiškiantis efektas yra priešingas –  pieno produktuose esantis kalcis blokuoja natūralių probiotikų veikimą.

Vitaminų nevartokite kartu su alkoholiu. Jis slopina vitaminų įsisavinimą. Be to, alkoholis sukelia ir kitų organizmui būtinųjų maistinių medžiagų ilgalaikę stoką, dėl to gerokai padidėja rizika susirgti neurologinėmis, onkologinėmis, virškinimo ir kitomis ligomis.

Magnio nevartokite kartu su kalciu. Magnis yra biologinis kalcio antagonistas, tai reiškia, kad jie veikia priešingai vienas kitam ir tarpusavyje konkuruoja dėl patekimo į ląstelę. Jeigu vartosite abu mineralus kartu, nebus užtikrintas jų įsisavinimas ir tuo pačiu mažinamas individualus efektyvumas. Tačiau jei organizmui trūksta abiejų mineralų, juos galima gerti darant pertrauką – ryte išgerkite magnio, o vakare – kalcio. Tokiu būdu mikroelementai bus įsisavinimai maksimaliai ir teigiamai veiks sveikatą.

Magnio nevartokite kartu su multivitaminais, kuriuose yra vitamino C. Dėl nesuderinamos fizikinės ir cheminės šių medžiagų sąveikos, silpnėja jų įsisavinimas, o kartu ir teigiamas poveikis organizmui.

Vitaminą C vartokite kartu su citrusinių vaisių sultimis – dėl to organizmas geriau įsisavins vitaminą.

Riebaluose tirpius vitaminus A, D, E vartokite kartu su riebiu maistu (rekomenduojama augalinis) – dėl to pagerės šių vitaminų įsisavinimas. Be to, vitaminas E pagerina vitamino A įsisavinimą ir atvirkščiai, todėl juos rekomenduojama vartoti kartu.

Vitaminą D vartokite kartu su kalciu. Šios medžiagos ne tik stiprina viena kitos veiksmingumą, bet padeda palaikyti kaulų ir dantų sveikatą. Dėl šios priežasties jų derinys yra labai svarbus ir suaugusiesiems, ir augančiam vaikui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jų rekomenduojamas paros normas, nes perdozavus gali skaudėti galvą, sumažėti apetitas.

Vitamino D paros dozė suaugusiems –1000–4000 TV, o kalcio –1000–1200 mg. Vaikai nuo 1 metų ir paaugliai iki 17 metų vitamino D per parą turėtų gauti 600–1000 TV, o kalcio – 360–800 mg (priklausomai nuo amžiaus).

Norėdami sumažinti natrio kiekį organizme, vartokite kalį. Jeigu vartojate daug druskos, organizme didėja natrio kiekis, o tai gali būti pavojinga jūsų sveikatai. Kalis gali padėti sumažinti inkstuose susidariusį natrio perteklių. Svarbu atsiminti, kad kalio perdozavimas gali sukelti pykinimą, viduriavimą, net širdies ritmo sutrikimus, todėl per parą turėtume jo gauti ne daugiau nei 3000–4000 mg. Natrio paros dozė suaugusiesiems – nuo 1 iki 3 g.

Vitaminus ir mikroelementus būtina vartoti visą kursą – 3 mėnesius. Maisto papildų naudą pajusite tik suvartoję visą kursą. 

Į ką atkreipti dėmesį

Anot vaistininkės A.Šeputienės, vartojant vitaminus ar mikroelementus, svarbiausia, kad organizmas negautų didesnės dozės nei nustatyta paros norma. Be to, jeigu organizme yra pasireiškusi tam tikro vitamino ar mikroelemento stoka, rekomenduojama vartoti atskirą papildą, o ne kompleksą – jame yra didesnė reikiamo vitamino ar mikroelemento dozė.

Svarbu, kad moterims skirtų vitaminų kompleksų sudėtyje būtų nakvišų ir agurklių aliejų, reikalingų odai, ir bioflavanoidų – antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais. Taip pat svarbu, kad komplekso sudėtyje būtų ir sojų izoflavonų, kurie padeda palaikyti normalią hormonų pusiausvyrą.

Vyrams skirtų maisto papildų kompleksų sudėtyje turi būti amino rūgščių, kurios reikalingos organizmo funkcijoms palaikyti bei smegenų veiklai stiprinti. Be to, sportuojantys, aktyviai gyvenantys vyrai turėtų gauti ir ženšenio, kuris suteikia energijos, padeda išvengti nuovargio.

Vyresnio amžiaus žmonės turėtų gauti magnio paros dozę. Tai ypač svarbu, nes šis mikroelementas padeda sumažinti kraujospūdį – dažnai vyresnio amžiaus žmones kamuojančią problemą.

Ar vaikams iki 3 metų reikia maisto papildų?

Anot vaistininkės Lauros Mockutės, jei vaikas laikosi ribojančios dietos, negali pakankamai pasisavinti maistinių medžiagų arba yra išrankus valgytojas, reikėtų ir augančio vaiko organizmą pastiprinti maisto papildais.

„Tai, kad organizmui trūksta vitaminų, išduoda tokie simptomai, kaip nuovargis, mieguistumas, prastesnė vaiko nuotaika, raumenų silpnumas, sumažėjęs apetitas, sulėtėjęs augimas, netgi padidėjęs prakaitavimas“, – sako L.Mockutė.

Pastebėjus nerimą keliančius simptomus ir įtarus, kad vaikas gali stokoti vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų, naudinga atlikti tyrimus. Vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekis yra nustatomas tiriant kraują.

Maisto papildai augančiam organizmui

Ypač svarbus papildas vaikams iki trejų metų ir vėliau – vitaminas D. Jis apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Pasak vaistininkės, maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten būna ir vitamino D. Tokiu atveju papildomai jo duoti nereikėtų.

„Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija, kuri turi įtakos kraujodaros funkcijos sutrikimams, organizme pritrūksta deguonies, todėl kenčia širdies, raumenų sistemos. Folio rūgštis taip pat svarbi kraujodarai. Jos organizmas nekaupia, todėl žindančiai mamai folio rūgšties reikėtų vartoti papildomai. Ši medžiaga yra svarbi vidaus organų formavimuisi, DNR gamybai, padeda susidaryti naujoms ląstelėms. B₁₂ stoka trukdo geležies pasisavinimui“, – vardija farmacininkė.

Kitas papildas, kurį vaikams reikėtų vartoti nepertraukiamai nuo metų laiko, yra žuvų taukai. Jei kūdikis maitinamas mamos pienu, mama omega-3 riebalų rūgštis perduoda vaikui per pieną, tačiau nutraukus žindymą reikėtų pasirūpinti, kad vaiko mityboje netrūktų riebiųjų rūgščių.

„Įvairios studijos rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi. Šie riebalai atlieka pagrindinį vaidmenį vaikų augimo ir vystymosi procesuose ir turi daugybę naudingų savybių. Geriausia pradėti vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinti iki rekomenduojamos paros normos, kad įvertintumėte vaiko toleranciją šiam papildui“, – sako L.Mockutė.

Subalansuota ir visavertė mityba

„Kol kūdikis žindomas, jo organizmas pakankamai aprūpinamas reikalingais vitaminais ar mikroelementais. Kiti maisto produktai į vaiko mitybos racioną po truputį įtraukiami nuo maždaug 6 mėnesio. Vis dėlto nuo 4–5 mėnesio amžiaus kai kuriems kūdikiams vien mamos pieno jau nebeužtenka, todėl papildomas maitinimas gali būti pradedamas ir anksčiau. Tinkamas kūdikio primaitinimas lemia ne tik tai, ar mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, koks bus jo santykis su maistu. Dėl to svarbu užtikrinti visavertę mitybą ir rinktis sveikus maisto produktus, kuriuose daug vitaminų, mineralų, mikroelementų ir skaidulų“, – sako vaistininkė.

Specialistė išskyrė produktus, kuriuos įprastai nuo 6 mėnesio reikėtų įtraukti į vaiko mitybą:

·         Nuo 6 mėnesių amžiaus – garuose verdamos daržovės (morkos, moliūgai, brokoliai, žiediniai kopūstai, cukinijos), trinti vaisiai be žievelių (bananai, obuoliai, slyvos, kriaušės), grūdinės kultūros (kukurūzai, avižos, ryžiai) ir mėsa.

·         Nuo 7 mėnesių amžiaus – ankštinės daržovės, bet tik be odelių.

·         Į 8–10 mėnesių amžiaus – galima įtraukti žuvies (dukart per savaitę), kiaušinių (pradėti nuo trynio, baltymą įtraukti vėliau), šiek tiek prieskonių, vengti cukraus.

·         Nuo 11 mėnesio – pieno produktai. Maistą jau galima patiekti stambesniais kąsniais. 

·         Nuo 12 mėnesių amžiaus vaikas mokosi kramtyti, mitybos racionas stabilizuojasi, vaikui tiekiami 3 pagrindiniai valgiai ir 2 užkandžiai.