Staigi širdinė mirtis už ligoninės ribų – viena iš pagrindinių mirštamumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Dažniausiai nurodomos pagrindinės staigios mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos.

Svarbios pirmosios minutės

 Įvykus staigiai mirčiai, ypač svarbios pirmosios minutės, nes kiekviena minutė sėkmingo gaivinimo tikimybę sumažina 10 procentų. Dažnai praeiviai, pamatę sukniubusį ir sąmonės netekusį žmogų, išsigąsta ir bijo prieiti, manydami, kad atlikdami pradinį gaivinimą tik dar labiau pakenks. Tačiau išsigąsti nereikėtų, nes laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę.

Apie tai, kaip elgtis pamačius sukniubusį žmogų ir kaip atlikti pradinį gaivinimą, pasakoja Kauno klini

kų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius.

Kaip elgtis pamačius, kad žmogus sukniubo ar neteko sąmonės?

Pastebėjus, kad žmogus sukniubo ar neteko sąmonės, reikia nebijoti ir prieiti prie šio žmogaus pažiūrėti, kas atsitiko, įvertinti jo būklę, o tada įsitikinti, ar sukniubęs žmogus reaguoja, kai jį pašaukiame. Žmogui nereaguojant, rekomenduojama pajudinti jį už pečių. Tokiu būdu įvertinsime, ar žmogus tikrai neteko sąmonės. Įsitikinus, kad žmogus nereaguoja, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą ir patikrinti, ar netekęs sąmonės žmogus kvėpuoja, ar kilnojasi jo krūtinės ląsta. Jei pastebite, kad jis nekvėpuoja, galima pradėti pradinį gaivinimą – krūtinės ląstos paspaudimus. Paskambinus į greitąją, darbuotojai paaiškins ir suteiks visas instrukcijas, kaip atlikti pradinį gaivinimą.

Kaip teisingai atlikti krūtinės ląstos paspaudimus?

Krūtinės ląstos paspaudimai atliekami krūtinės ląstos centre. Uždėjus rankas vieną ant kitos spaudžiama giliai ir stipriai, maždaug 100 kartų per minutę dažniu. Norint lengviau įsiminti krūtinės ląstos paspaudimų dažnį, galima prisiminti gerai žinomos dainos „Ant kalno mūrai“ ritmą. Būtent tokiu ritmu ir reikėtų atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.

Jei žmogus teikia pagalbą vienas ir greitai pavargsta, o šalia yra kitas asmuo, jie gali daryti tai pakaitomis.

Ar atliekant pradinį gaivinimą reikia daryti įpūtimus?

Remiantis Europos gaivinimo tarybos gairėmis, atliekant pradinį gaivinimą įpūtimų daryti nebūtina. Žmogui sukniubus ar netekus sąmonės, jo kraujyje dar būna pakankamas kiekis deguonies, o pradinio gaivinimo tikslas – kad tas deguonis pasiektų gyvybiškai svarbius organus. Todėl svarbiausia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.

Kaip elgtis nustojus gaivinti?

Nustojus gaivinti, reikėtų vėl patikrinti būklę, pažiūrėti, ar žmogus reaguoja ir ar kvėpuoja. Įsitikinus, kad žmogus kvėpuoja ir atgavo sąmonę, reikia jį paguldyti ant šono sulenktomis kojomis, kad gulėtų stabiliai, ir padėti ką nors minkšto po galva.