Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip suteikti pirmąją pagalbą pandemijos metu?

Vis dar nesitraukianti COVID-19 pandemija iš esmės perrašė pirmosios pagalbos teikimo taisykles, mat gelbstint nepažįstamąjį kyla grėsmė užsikrėsti.

Rizikuoti savo sveikata gelbstint kitą?

Anot vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmąja pagalba siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią sveikatos pablogėjimui bei paskatinti atsigavimą. Jei žmogus nekvėpuoja, reikia kuo greičiau pradėti dirbtinį gaivinimą, jei kraujuoja – stabdyti kraujavimą, o patyrusio kaulų lūžius ar pažeidusio stuburą asmens negalima judinti.

„Bet kokiu atveju pirmiausiai reikėtų pakalbinti ir įsitikinti, ar žmogus yra sąmoningas, ar nesutrikę tokios kritiškai svarbios gyvybinės funkcijos, kaip kvėpavimas bei širdies darbas. Jei žmogus prarado sąmonę, nekvėpuoja, sustojusi širdis, būtina kviesti medikus, o iki tol vykdyti jų telefonu diktuojamus nurodymus“, – aiškina G.Tautkevičienė.

Svarbiausias klausimas pandemijos metu – ar pagelbėti nepažįstamam žmogui. Vaistininkės teigimu, padėti yra būtina, tačiau reikia iki minimumo sumažinti savo ir gelbėjamo žmogaus kvėpavimą vienoje zonoje, nedaryti gaivinimo „burna į burną“, plikomis rankomis neliesti žmogaus veido, ypač nosies ir burnos, taip pat ir atvirų žaizdų.

„Kritinėje situacijoje reikėtų naudotis vienkartinėmis pirštinėmis ar bent vandeniui atspariu audiniu, dėvėti vienkartinę veido kaukę. Rekomenduojama gaivinamo žmogaus nosį ir burną lengvai pridengti rankšluosčiu ar audinio skiaute, kad jam giliai iškvėpus ar atsikosėjus būtų sumažinta viruso perdavimo rizika“, – atkreipia dėmesį ji.

Pirmosios pagalbos ABC

Kraujavimas – viena pavojingiausių būsenų, tokiu atveju būtina kuo skubiau iškviesti medikus. Kol jie atvyks, žaizdą reikėtų stipriai užspausti švariu audeklu. Jei kraujas toliau sunkiasi, maždaug 5 cm virš kraujuojančios vietos reikia stipriai užveržti diržu ar audeklu – rekomenduojama užveržti virš sąnario ir būtinai užrašyti, kelintą valandą tai buvo padaryta. Ši taisyklė negalioja tik pilvo ir kaklo sričiai. Jeigu įtariami kaulų lūžiai, būtina sustabdyti kraujavimą ir žmogaus nejudinti, iki atvyks greitoji pagalba.

„Užspringimo atveju, kai žmogus kosėja, reikia paskatinti jį kosėti toliau, nes tik tokiu būdu iš kvėpavimo takų galima pašalinti svetimkūnį. Jei žmogus negali įkvėpti, veidas mėlsta, reiktų jį per juosmenį palenkti į priekį ir 5 kartus stipriai ranka trenkti į nugarą tarp menčių. Jei ir tai nepadeda, rekomenduojama jį apkabinti iš nugaros per juosmenį, savo plaštakas sugniaužti į kumščius ir šiek tiek virš bambos pilvo srityje 5 kartus kuo stipriau suduoti į gylį ir į viršų. Jei po pirmo karto nepadėjo, palenkimus ir paspaudimus kartoti, kol žmogus atsigauna“, – pataria vaistininkė.

Viena didžiausių pirmosios pagalbos klaidų – nepažįstamam žmogui duoti savo vartojamų vaistų, mat medikamentinės pagalbos pasekmės gali būti neprognozuojamos.

„Gaivinant žmogų paspaudimai turėtų būti atliekami 100–120 kartų per minutę, atliekant per greitai ar per lėtai nepasiekiamas reikiamas efektyvumas. Kad būtų paprasčiau prisiminti, visada patariu paspaudimus atlikti pagal mums, lietuviams, gerai žinomos dainos ritmą: „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“, – patarimais dalijasi G.Tautkevičienė.

Rekomenduojami video