Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip sustiprinti organizmą?

Tirpstantis sniegas pranašauja artėjant pavasarį. Šiuo metu laiku netgi sveikų žmonių imuninė sistema būna nusilpusi. Ją nualina dažnos oro permainos, peršalimo ligos, netinkama mityba, užterštas oras.

Gera nuotaika

Dažnas pavasarį skundžiasi silpnumu, pykčio priepuoliais, dirglumu, galvos skausmais, apetito stoka. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Šarūnė Borkertė siūlo pirmiausia nepamiršti geros nuotaikos ir pasivaikščiojimų gryname ore. „Žinoma, geriausiai nuotaiką pakelia saulutė, o šiuo metu jos mums trūksta, todėl reikėtų vartoti vitaminų, taip pat seleno ir cinko – antioksidantų, dalyvaujančių daugelyje organizmui svarbių medžiagų apykaitos procesų“, – sakė ji.

Tačiau vaistininkė perspėja: nors po žiemos nusilpusį organizmą efektyviai stiprina vitaminai, jų nereikėtų gerti kaip papuola. „Reikėtų įvertinti organizmo siunčiamus signalus, nes vitaminų poveikis pasireiškia tik tada, kai organizme jų iš tiesų stinga. Pavyzdžiui, jei skilinėja lūpų kampučiai, tirpsta rankos ar kankina vidurių užkietėjimas, tikriausiai trūksta B grupės vitaminų. Savo ruožtu nuovargis ir apatija gali liudyti, kad organizmui trūksta geležies, padidėjęs odos jautrumas – apie vitamino A deficitą. Jei dažnai kamuoja mėšlungis, galima įtarti, kad trūksta kalio ir magnio“, – pasakojo vaistininkė.

Sveika mityba

Gydytojos Aušros Zaleskienės teigimu, ne visada iš pirmo žvilgsnio akivaizdūs simptomai rodo vitaminų trūkumą. „Nustatyti pačiam, ko trūksta, nėra taip paprasta, – sakė ji. – Skilinėjantys lūpų kampučiai gali byloti apie vitamino B trūkumą, bet gali būti ir burnos grybelio požymis. Geriausia kreiptis į šeimos gydytoją, jis įvertins situaciją, jei bus būtina, pasiūlys atlikti kraujo tyrimą, ir tuomet paaiškės, ko trūksta, kiek trūksta, kokiu dažniu ir kiek reikia gerti reikiamo papildo.“

Gydytojos gastroenterologės Editos Jakubauskienės manymu, stiprinant imunitetą svarbiausia yra visavertė ir sveika mityba.

„Norint sveikai maitintis, nebūtina laikytis griežtų dietų ar vadovautis madingomis žaliavalgystės ir veganizmo idėjomis. Bet koks kraštutinumas yra rizikingas. Pasirinkusieji dietas ar tokią mitybą turėtų labai stebėti save, reguliariai tikrintis sveikatą. Greitai numestas kūno svoris taip pat greitai ir grįžta, kartais net su papildomais kilogramais. Naudingiau būtų tiesiog mažinti porcijas“, – tvirtino E.Jakubauskienė.

Pasak gydytojos, geriausių rezultatų pasiekiama laikantis trijų sveikos mitybos principų. „Pirmasis – saikas, nes net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, kenkia. Antrasis – įvairovė, jos reikia, norint pasisavinti apie 40 organizmui būtinų maisto medžiagų. Trečiasis principas – balansas. Jis pasiekiamas esant tinkamam baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykiui. Taip pat reikėtų nepamiršti išgerti bent 2 litrus skysčių kasdien, valgyti kuo daugiau daržovių, seleno, cinko turinčių produktų, sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, nevalgyti bent dvi valandas iki miego. Be abejo, sveika mityba bus veiksmingesnė atsisakius žalingų įpročių“, – sakė gydytoja.

Mineralinės medžiagos

Pasak vaistininkės Š.Borkertės, pavasarį daugelis pajaučia poreikį pasirūpinti sveikata, norą atsikratyti dėl nevisavertės mitybos ir nejudraus gyvenimo būdo užaugusiais papildomais kilogramais. Ir puola bėgti, judėti ,mankštintis. Vaistininkė įspėja neperlenkti lazdos – organizmas staigių pokyčių ir kraštutinumų nemėgsta. Taigi visur turi galioti saikingumo principas. „Reguliarus judėjimas ir fiziniai pratimai turi labai teigiamą įtaką mūsų sveikatai, tačiau per didelis fizinis krūvis neleidžia organizmui pailsėti ir jį alina, tad prieš pradedant lankyti sporto klubą ar mankštintis patarčiau pirma pasitikrinti sveikatą, taip pat nusistatyti tinkamą krūvį“, – teigė rūpestinga vaistininkė.

Žolininkė Zofija Tikuišienė siūlo pavasarį, kol dar nėra šviežių vaisių ir uogų, o organizmas yra išsekęs po žiemos, nepamiršti puikaus vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinio – įvairių žolių (dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, balandų, žliūgių, gysločių, notrelių, rūgštynių, raktažolių). Jos tinka salotoms, troškiniams, sriuboms, kiaušinienei, įdarams. Ypač vertingos žaliosios pavasarinių augalų sultys. Jos valo ir stiprina organizmą. Švarioje vietoje priskinkite po saują garšvų, dilgėlių, notrelių, žliūgių, balandų, pridėkite truputį pienių, gysločių, raktažolių, o kai išsprogsta medžiai – dar ir liepų, klevų, juodųjų serbentų, beržų lapų. Žalumynus sumalkite, užpilkite stikline šalto vandens, gerai patrinkite medine grūstuve ir nusunkite per marlę. Tokios žaliosios sultys geriamos iš karto jas išspaudus.

Už ir prieš vitaminus

Natūraliosios mitybos šalininkai teigia, kad visų žmogui reikalingų vitaminų jis turi gauti su maistu. Vitaminų gamintojai su tuo nesutinka. Pasak jų, šiuolaikiniai maisto produktai nėra pakankamai maistingi, vartojama itin daug rafinuoto maisto, be to, vitaminus „žudo“ nesveikas gyvenimo būdas (alkoholis, rūkymas). Norint patenkinti paros vitaminų poreikį vien valgant vaisius ir daržoves, net vasarą juos tektų vartoti dideliais kiekiais. Pvz., vitamino C paros norma būtų 2–2,5 kg obuolių, vitamino A – 1,5 kg morkų, vitamino E – 1,5 kg žemės riešutų. Žiemą jų reikėtų suvalgyti dar daugiau, nes vitaminų daržovėse ilgai jas laikant sumažėja. Į tai mokslininkai replikuoja, kad „gyvi“ produktai, be vitaminų ir mineralų, turi įvairių fotocheminių medžiagų ir daug natūralios energijos, kurių negalima paversti tablete. Štai Kornelio universiteto (JAV) tyrėjai nustatė, kad nors obuolyje yra mažai vitamino C, bet suvalgę 100 gramų obuolių gausite tokio pat lygio antioksidantų veiklą, kaip suvartoję 1 500 miligramų vitamino C, esančio papilduose!

Kaip vartoti vitaminus ir mineralus

  • Besilaukiančioms ar nėštumą planuojančioms motinoms reikėtų vartoti folio rūgšties.
  • Vitamino D papildus turėtų vartoti tie, kurie mažai būna saulėje (t. y. dėl ligų ar senatvės nepajuda iš lovos).
  • Veganai, nevartojantys mėsos ir pieno produktų, turėtų gerti vitamino B12 papildus.
  • Intensyviai sportuojantieji ar besilaikantieji įvairių dietų taip pat patiria įvairių mineralų ir vitaminų trūkumą.
  • Pavyzdžiui, vitaminui A pasisavinti reikalingi riebalai, todėl valgant morkas ant jų reikėtų užlašinti aliejaus. Tą patį reikėtų daryti ir valgant kopūstus bei tamsiai žalių lapų daržoves, kuriose yra vitamino K.
  • Geležį iš augalinio maisto organizmas pasisavina labai sunkiai, todėl valgant žalialapes daržoves (kurios yra puikus geležies šaltinis) reikia ant jų užlašinti citrinų sulčių – vitaminas C gerina geležies pasisavinimą.

Rekomenduojami video