Yra daugybė vaistų, kurie padeda sumažinti aukštą kraujospūdį. O ar turime ką pasiūlyti uoliems natūraliosios medicinos šalininkams?

Nė viena natūrali priemonė veikiausiai neatstos jums gydytojo paskirtų vaistų, ypač jei sergate lėtinėmis kardiologinėmis ligomis ir esate sulaukęs garbaus amžiaus. Tačiau jei jums 30 metų ir kraujospūdis pakyla tik kartais arba pakyla nedaug, kodėl neišbandyti natūralių priemonių?

Daktaras Beris Syrsas iš Uždegimų tyrimų centro (JAV) teigia, kad geriausi nemedikamentiniai metodai, padedantys širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, yra tinkama dieta, lengvas ar vidutinis fizinis aktyvumas ir laikas, skiriamas stresui mažinti ir atsipalaiduoti.

Labai svarbu, kad mitybos racione būtų kuo mažiau cukraus ir sočiųjų riebalų turinčių produktų. Į valgiaraštį turėtų būti įtraukiamos riebiosios jūrų žuvys, viso grūdo produktai, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sojų, lieso pieno produktai, pomidorai, burokėliai, imbieras, česnakai ir svogūnai, alyvuogių aliejus, įvairios uogos ir t. t.

Be to, yra dar keli būdai, kurie mums padės pasijusti geriau, sumažinti kasdienį stresą ir atkurti mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą.

Kvėpavimas

Paprastas instinktyvus kvėpavimas yra paprasčiausia priemonė, mažinanti kraujospūdį. Lėtas kvėpavimas kartu su meditacija, jogos pratimais padeda sumažinti streso hormonų koncentraciją kraujyje, kartu sumažėja ir inkstų fermento renino koncentracija. Galiausiai po truputį pradeda kristi ir kraujospūdis.

Kad kvėpavimas būtų kuo efektyvesnis, atsisėskite ant patogios kėdės, atsipalaiduokite. Uždėkite ranką ant pilvo ir stebėkite, kaip ranka kilnojasi kaskart jums giliai įkvėpus, susikoncentruokite į kvėpavimą.

Los Andželo (JAV) kardiologas daktaras Džonas M.Kenedis pataria bent septynis kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti su pertraukomis. Pratimą reikėtų atlikti apie dešimt minučių. Paverskite kvėpavimo pratimą rytiniu ritualu.

Tegu širdis dainuoja

Kartu su gilaus kvėpavimo pratimais galima derinti mėgstamos muzikos klausymosi seansus. Galima jos klausytis ir atskirai. Nustatyta, kad mėgstama muzika ne tik pakelia nuotaiką ir suteikia energijos, bet kartu gali padėti sumažinti kraujospūdį.

Tyrimo, apie kurį rašoma olandų kardiologų žurnalo Heart Journal straipsnyje, teigiama, kad daugelis muzikantų kraujo spaudimas mažesnis nei nemuzikuojančių žmonių. Kodėl taip nutinka? Todėl, kad jų somatosensorinis aktyvumas puikiai pagelbsti autonominei sistemai.

Jei su muzikos instrumentais jums ne pakeliui, klausykitės mėgstamos muzikos kuo dažniau: automobilyje, namuose, prieš miegą.

Šilumos gurkšnis

Kvėpavimą ir muziką jau paminėjome. Ką dar galima pridėti prie šios natūraliai spaudimą mažinančios puokštės? Ogi arbatą. Nustatyta, kad maždaug keturi puodeliai arbatos kasdien gali padėti sureguliuoti kraujo spaudimą.

Milane (Italija) įsikūrusios hipertenzijos bendruomenės atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tų žmonių, kurie nemėgsta arbatos, aukštesnis kraujospūdis, dažnesnis širdies susitraukimų dažnis, tankesnis pulsas. Tie, kurie vidutiniškai per dieną išgeria keturis puodelius arbatos, turi žemesnį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, jų širdies susitraukimų dažnis retesnis, kaip ir pulsas.

Tad ne per stipri juodoji ar žalioji arbata – tik į naudą jūsų širdžiai ir kraujagyslėms.

Pasivaikščiojimas

Būtina pasivaikščioti bent 30 minučių per dieną. Medikai mano, kad pasivaikščiojimas ar kita panašaus intensyvumo maloni fizinė veikla gali sumažinti sistolinį kraujo spaudimą iki dešimties gyvsidabrio stulpelio balų, o gal net dar daugiau.

Beje, jei kraujospūdis ilgesnį laiką pakilęs, tinka pasivaikščiojimas, bėgimas ristele, plaukimas, važiavimas dviračiu. O kol važiavimas dviračiu, bėgiojimas ir kita panaši fizinė veikla laukia, griebkite keturkojį augintinį už pavadėlio – ir pirmyn į nuotaiką keliantį ir kraujo spaudimą mažinantį pasivaikščiojimą.

Pavasario džiaugsmas

Saulėtos dienos ne tik pakelia mūsų nuotaiką ir tarsi kviečia džiaugtis gyvenimu, bet ir padeda išlaikyti mūsų kraujospūdį normalų. Nustatyta, kad saulė, kurią dažniau peikiame nei giriame, turi keletą privalumų sveikatai. Vienas jų – pakeisti azoto oksido koncentraciją odoje ir kraujyje bei taip sumažinti kraujospūdį.

Būnant saulėkaitoje, nedidelis azoto oksido kiekis pernešamas iš odos į bendrąją kraujotaką. Taip sumažėja kraujagyslių tonusas, po kurio laiko – ir kraujospūdis.

Tad šiltuoju metų laiku leiskime sau kartais saikingai pasimėgauti saulės spinduliais.

Šalin druską!

Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie polinkį į aukštą kraujospūdį paveldėjo, dažniausiai esti jautrūs druskai. Per didelis jos kiekis jiems greičiau nei kitiems pakelia kraujospūdį.

Kadangi labai sunku nustatyti, ar jūsų kraujospūdis padidėjo dėl didesnio druskos kiekio, patartina visiems be išimties vartoti maždaug pusę arbatinio šaukštelio druskos per dieną. Deja, statistiškai jos suvartojama dvigubai ar net trigubai daugiau, mat daug druskos slypi pusfabrikačiuose, apdorotuose maisto produktuose.

Neignoruokite knarkimo

Garsus, nenutrūkstamas knarkimas – pagrindinis obstrukcinės miego apnėjos simptomas. Esant miego apnėjai, padidėja hormono aldosterono koncentracija. Šis hormonas per įvairius mechanizmus padidina kraujospūdį.

Miego apnėjai atsirasti įtakos turi antsvoris, dažnai vartojamas alkoholis ar psichiką veikiantys medikamentai, rūkymas. Yra specialių medicinos prietaisų ir įrenginių, padedančių atblokuoti kvėpavimo takus, specialios ortopedinės pagalvės.

Audrė Bartaševičiūtė

VLmedicina.lt