Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip sugrįžti į garsų pasaulį

Klausa – vienas pagrindinių žmogaus pojūčių ir labai svarbi socialinės integracijos dalis. Klausos praradimas sutrikdo bendravimą, pasaulio pažinimą, trukdo dirbti ir mėgautis gyvenimu. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti, jei jie būtų diagnozuoti laiku. Tačiau specialistai pastebi, kad pacientai dėl klausos sutrikimų dažnai į juos kreipiasi per vėlai.

Dažniausiai pažeidžiama

Medicinos centro „Northway“ gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių – klausos, uoslės, regos, skonio ir lytėjimo – klausa yra pažeidžiama dažniausiai. Kas dešimtas žmogus turi tam tikrą klausos sutrikimą. Bėgant metams ši problema tampa vis opesnė – klausos praradimas pasireiškia kas trečiam vyresniam nei 65 metų žmogui ir pusei vyresnių nei 75 metų žmonių.

Daugelis žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia klausa, mano, kad tai natūrali senėjimo pasekmė, todėl tiesiog su tuo susitaiko. Tačiau, gydytojo teigimu, dažnai klausos praradimas yra sveikatos sutrikimo, ligos ar kitos sveikatos būklės sukelta komplikacija. Tam tikri klausos sutrikimų tipai yra sėkmingai gydomi ir jų galima išvengti.

Klausos sutrikimo tipai

Klausos praradimo priežastys ir gydymas gali priklausyti nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tai dažniausias klausos pažeidimo tipas, diagnozuojamas maždaug ketvirtadaliui vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinami mišriu klausos sutrikimu. Klausos pažeidimas gali būti vienpusis arba abipusis.

„Kondukcinio sutrikimo metu kažkas sutrikdo garso perdavimą ir neleidžia jam sklisti per išorinę ausį (ausies kanalą) arba vidurinę ausį (sritį, kurioje yra trys maži ausies kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpelė). Garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs garsai gali būti sunkiai girdimi“, – aiškina Valdas Bernotas.

Pasak jo, dažniausios kondukcinio klausos sutrikimo priežastys – išorinės ausies, ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai, skystis vidurinėje ausyje (pvz., po peršalimo – nepūlingas vidurinės ausies uždegimas), ausies infekcija, alergijos, prasta Eustachijaus vamzdžio funkcija, perforuotas ausies būgnelis, gerybiniai navikai, sieros kamštis, infekcija ausies kanale, svetimkūnis ausyje, išorinės klausomosios landos egzostozės (kaulinės išaugos), otosklerozė. Kondukcinio sutrikimo priežastys dažniausiai yra pagydomos.

Neurosensorinis klausos sutrikimas atsiranda dėl pažaidos vidinėje ausyje (sraigėje) arba klausos nervo pažeidimo. Vaikams šio tipo sutrikimai atsiranda dėl įgimtų būklių, traumų gimdymo metu, įvairių infekcijų. Dažnai šį pažeidimą sukelia stiprus triukšmas, ligos ar senėjimo procesas. Neurosensorinį klausos sutrikimą gali nulemti galvos traumos, virusinės infekcijos, įgimtas klausos sutrikimas, senėjimas, vidinės ausies formavimosi sutrikimai, Menjero liga, navikai, įgimtos (citomegalovirusas) ar širdies ligos, aukštas kraujospūdis (hipertenzija), insultas, diabetas.

Pavojingas ir triukšmas, ir vaistai

Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipia dėmesį į sparčiai dažnėjantį triukšmo sukeltą klausos sutrikimą. Su ilgalaikiu triukšmo poveikiu tenka susidurti kai kurių profesijų atstovams: ūkininkams, statybininkams, muzikantams ir kariškiams. Daugybė žmonių, nesaugiai naudodami ausines ar ilgą laiką būdami aplinkoje, kur yra kenksmingas garso bei triukšmo lygis (naktiniuose klubuose, baruose, sporto varžybose ir pan.), taip pat žaloja savo klausą. Kartais užtenka staigaus ir trumpalaikio triukšmo poveikio – koncerto, kur garsas pernelyg didelis, buvimo netoli šūvio iš šaunamojo ginklo vietos, – kad būtų stipriai pakenkta klausa.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didesnis nei 85 dB garsas (maždaug toks, kokį girdime koncertų metu) gali sukelti klausos praradimą jau po kelių valandų. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad triukšmo poveikis klausai yra žalingas ir negrįžtamas“, – įspėja V.Bernotas.

Dažniausios mišraus klausos praradimo priežastys – galvos traumos, infekcijos ir paveldėjimas.

Gydytojo otorinolaringologo teigimu, klausos sutrikimus gali sukelti ne tik ligos, bet ir vaistai. Daugiau nei 200 medikamentų (kai kurie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, vaistai nuo vėžio, kraujospūdį mažinantys vaistai) turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą. Kartais, nutraukus vaistų vartojimą, klausa atsistato, tačiau kai kuriais atvejais šie vaistai vidinę ausį pažeidžia negrįžtamai.

Klausa paprastai prarandama palaipsniui, ne iš karto.

Požymiai, kuriuos pastebėjus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją

Dažnai prašote pašnekovo pakartoti, ką ji pasakė;

Negalite sekti pokalbio (ypač telefonu ar restorane) arba manote, kad kiti žmonės murma po nosimi;

Negirdite tam tikrų aukštų garsų, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo, vandens čiurlenimo;

Norisi padidinti televizoriaus ar radijo garsą;

Jaučiate spengimą ausyse, skysčio pojūtį arba spaudimą ausyje;

Jaučiate pusiausvyros sutrikimą ar galvos svaigimą;

Klausos sutrikimas ima trukdyti jūsų kasdienei veiklai;

Klausos sutrikimas pasunkėja arba nepraeina;

Klausos sutrikimas pasireiškia vienoje ausyje;

Staigiai praradote klausą;

Jaučiate ausų skausmą kartu su klausos sutrikimu.

Simptomai, įspėjantys apie vaiko klausos sutrikimą:

Nereaguoja į stipresnį garsą;

Neatsisuka į garsus arba tariant jo vardą (vyresnis nei 6 mėnesių vaikas);

Reaguoja į kai kuriuos, bet ne visus garsus;

Nesivysto vaiko kalba.

Daugiau nei 200 medikamentų (kai kurie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, vaistai nuo vėžio, kraujospūdį mažinantys vaistai) turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą.

Diagnostika

Klausos praradimo gydymas, anot gydytojo otorinolaringologo, dažnai priklauso nuo klausos praradimo tipo ir laipsnio. Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopijos, mikroskopijos būdu ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų.

Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas – audiometrija. Jo metu patikrinama, kaip žmogus girdi, koks yra klausos sutrikimo tipas (kondukcinis, neurosensorinis ar mišrus) ir klausos pažeidimo lygis, nustatoma diagnozė.

„Audiometrijos metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas. Garso stiprumo matavimo vienetas yra decibelas (dB). Sveika žmogaus ausis gali girdėti tylius garsus, tokius kaip šnabždesiai. Tai yra apie 20 dB. Garsus garsas, pavyzdžiui, reaktyvinis variklis, yra nuo 140 iki 180 dB. Garso tono matavimo vienetas yra hercai (Hz). Žmonės girdi tonus nuo 20 iki 20 000 Hz. Žmogaus kalba paprastai patenka į 500–3000 Hz diapazoną“, – aiškina gydytojas.

Pasak V.Bernoto, dėl klausos praradimo žmonės jaučiasi atitrūkę nuo pasaulio, jiems gali būti sunku suprasti, sekti pokalbį ar dalyvauti jame, suprasti, kas kalbama per televizorių ar telefonu, girdėti malonius gamtos garsus. Turintieji sunkų klausos sutrikimą gali būti sunerimę, prislėgti, pikti ar irzlūs. Vaikams dėl klausos sutrikimų sunkiau mokytis. Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys  tarp vyresnio amžiaus žmonių klausos praradimo ir demencijos.

„Todėl jei atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa yra sutrikusi, būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kad jis atliktų klausos tyrimus ir patvirtintų ar paneigtų įtarimus, o esant poreikiui, paskirtų gydymą. Kuo anksčiau gydymas bus pradėtas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis“, – baigdamas pokalbį pabrėžia gydytojas.

Kaip įgyti klausos aparatą

Kai klausa sutrinka negrįžtamai, gali pagelbėti klausos aparatai. Šios priemonės privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamos 100 procentų. Apmokamą klausos aparatą pagal nustatytas medicinines indikacijas gali skirti tik gydytojas otorinolaringologas.

Gydytojas specialistas pacientui turi pateikti kompensuojamaisiais klausos aparatais prekiaujančių įmonių sąrašą. O įmonės privalo užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą klausos aparatais, dėl kurių yra pasirašiusios sutartis, netaikydamos priemokos dėl technologinių ypatumų. Priemoka dėl technologinių ypatumų gali būti taikoma tik apdraustajam raštu patvirtinus, kad jis yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamąją priemonę, bet renkasi tos pačios paskirties priemonę, kuriai pagaminti taikomos modernesnės technologijos ir naudojamos brangesnės medžiagos.

Rekomenduojami video