Šalies gyventojai nuogąstauja dėl vykstančio karo – nerimą kelia tiek Astravo atominė elektrinė, tiek Černobylis, tiek ir kalbos apie atominių bombų grėsmę. Kaip reikėtų elgtis įvykus katastrofai, ką pataria šią sritį išmanantys specialistai?

Į svarbiausius klausimus pranešime žiniasklaidai atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja, radiacinės saugos ekspertė, radiobiologė doc. dr. Birutė Gricienė.

Kalio jodido tabletės. Kada, kiek ir kaip jas reikėtų vartoti? Kaip veikia šios tabletės ir kokią apsaugą jos sukuria?

Kalio jodido tabletės apsaugo tik skydliaukę ir tik nuo vieno radionuklido – radioaktyviojo jodo poveikio, tačiau nuo kitų pasklidusių radionuklidų žmogaus neapsaugo. Šias tabletes reikėtų vartoti įvykus branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje ir Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus. Laiku suvartojus kalio jodido tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu – ji apsaugoma nuo įkvėpto radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir nuo galimų skydliaukės ir kitų organų vėžinių susirgimų. Šios tabletės neapsaugo nuo jodo ir kitų radionuklidų patekimo į žmogaus organizmą.

Radioaktyviojo jodo poveikiui ypač jautrūs vaikai, todėl jiems labai svarbu vartoti jodo tabletes. Vyresniems kaip 40 metų žmonėms radioaktyviojo jodo poveikis nėra toks pavojingas.

Šalutinis jodo tablečių poveikis pasireiškia retai, bet rekomenduojama dėl alergijos jodui iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai skydliaukės apsaugai nuo jodo radionuklidų poveikio skiriamos kalio jodido 65 mg tabletės. Tačiau noriu pabrėžti: patiems savo nuožiūra šių tablečių nevartoti, nes galite pakenkti savo sveikatai.

Kada jodo tabletės efektyvios?

Veiksmingiausia suvartoti 2 valandas iki tol, kol žmogus pateks į radioaktyviuoju jodu užterštą aplinką ir ne anksčiau kaip 24 valandos iki patekimo į užterštą zoną. Jodo tabletes vartoti po 8 val., praleistų radioaktyvioje aplinkoje, nerekomenduojama, nes radioaktyvus jodas jau susikaupęs skydliaukėje, o išgertas jodas blokuoja jau patekusio radioaktyviojo jodo pasišalinimą iš organizmo.

Turint omenyje, kad efektyviausia kalio jodido dozę suvartoti 6 val. iki patekimo į užterštą zoną ar 2 val. po to, kai radioaktyviojo jodo buvo įkvėpta, patarčiau preparatą turėti su savimi.

Kaip patariama saugotis kitais būdais, jei įvyktų atominė katastrofa?

Avarijos atveju reikėtų imtis ir kitų apsaugos priemonių – visų pirma nebūti lauke, slėptis pastatų viduje, uždaryti ir užsandarinti langus, išjungti ventiliaciją, uždaryti židinio angas, duris, klausyti rekomendacijų. Svarbu suprasti, kad turime saugoti save, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų į organizmą su užterštu maistu, oru, t. y. naudoti respiratorius, kaukes.

Grįžę iš lauko turime nusivilkti drabužius, juos sudėti į plastikinius maišus. Radioaktyvią taršą reikia pašalinti nusiprausiant su muilu, gausiai, bet švelniai muiluojant kūną.

Nuo išorinės apšvitos gerai apsaugo storos pastatų sienos, rūsiai, tad rekomenduojama būti pastatų viduje, rūsiuose. Reikėtų pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis.

Kaip mažinti jonizuojančią apšvitą žmogui, esant realiai grėsmei?

Pirmiausia atsakykime sau į klausimą: ką laikome realia grėsme, ko mes bijome? Bet kokia jonizuojanti apšvita gali didinti vėžinių susirgimų riziką. Labai didelės, avarinės apšvitos dozės (virš 1 000 mSv) gali sukelti audinių, organų pažeidimus. Gydymo nukentėjusiajam gali prireikti gavus milžinišką dozę, t. y. daugiau nei 2 000 mSv, tačiau ir tokia dozė nėra mirtina. Laikoma, kad esant mažoms dozėms (iki 100 mSv) gali pasireikšti ir teigiamas, stimuliuojantis poveikis.

Norint sumažinti apšvitą, aplinkoje pasklidus radioaktyvioms medžiagoms, pirmiausia reikėtų likti pastatų viduje, o grįžus iš lauko gerai nusiprausti po dušu. Radiaciniam fonui padidėjus iki 1 000 mikroSv/val (įprastas fonas 0,1 mikroSv/val), gyventojams būtų rekomenduojama slėptis pastatų rūsiuose, nes tai labai efektyviai sumažina spinduliuotės dozę – nuo 100 iki 200 ir daugiau kartų.

Kokie žmonės yra pažeidžiamiausi jonizuojančios spinduliuotės poveikiui?

Jautriausi jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui yra kūdikiai ir vaikai. Ta pati gauta apšvitos dozė gali sukelti nuo kelių iki keliolikos kartų didesnę žalą, vėžinių susirgimų riziką. Pavyzdžiui, jei suaugę žmonės gautų 300 kartų didesnę dozę nei gamtinė metinė dozė (1 000 mSv), jiems rizika susirgti vėžiu per gyvenimą atitiktų santykį 5 iš 100. Tuo tarpu kūdikiams, mergaitėms rizika būtų 30 iš 100, berniukams 15 iš 100.

Tačiau jonizuojančios spinduliuotės keliama vėžio rizika, palyginti su natūralia rizika susirgti piktybine liga, yra maža – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tikimybė per gyvenimą žmogui susirgti vėžiu yra net 42 procentai.

Beje, Pasaulio sveikatos organizacija vyresniems nei 40 metų žmonėms nerekomenduoja vartoti kalio jodido dėl galimo pašalinio poveikio ir mažos rizikos vėžiniams susirgimams išsivystyti vyresniame amžiuje, išskyrus tuos atvejus, kai norima išvengti labai didelės (per 5 000 mGy) dozės skydliaukei.

Kaip mes galime sumažinti spinduliuotės neigiamą poveikį ir vėžio riziką?

Onkologinės ligos išsivysto tuomet, kai atsiradę pažeidimai (DNR pažaidos) nėra teisingai ištaisomi ir ląstelės mutuoja. Jonizuojančioji spinduliuotė sukelia tokias pat pažaidas kaip ir kiti veiksniai – vaistai, stresas ir kt. Didžioji jų dalis susidaro dėl laisvųjų radikalų, atsirandančių suskaidžius vandens molekules. Tad sumažinti kenksmingą poveikį galime vartodami vitaminus ar produktus, turinčius antioksidantų.

Beje, mums stresuojant organizme taip pat susidaro daug laisvųjų radikalų, tad svarbu nusiraminti, kritiškai mąstyti. Mūsų senoliai sakydavo: „Svarbiausia – nesijaudinti ir gerai maitintis“. Šis patarimas labai vertingas, kad būtume sveikesni.

Jei radioaktyviosios medžiagos į organizmą patenka su maistu ar oru, reikėtų, kad jos kuo greičiau pasišalintų. Todėl kai kuriais atvejais rekomenduotina gerti daugiau skysčių, pavyzdžiui, po diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų.

Kokių klausimų sulaukiate iš kolegų medikų – kas juos jaudina?

Pastaruoju metu dažnai tenka atsakinėti į klausimą: „ką daryti išgirdus sireną „radiacinis pavojus“. Taigi pirmiausia – likti patalpoje ir klausytis pranešimų dėl tolimesnių veiksmų. Svarbu pasirūpinti, kad būtume laiku perspėti, t. y., mobiliuose telefonuose įsijungti pranešimų nustatymus. Taip pat reikėtų su šeimos nariais aptarti planą – kur slėpsitės, jei prireiktų, su kokia transporto priemone ir kur išvyktumėte, apmąstyti, kaip elgtumėtės, jei pakeliui automobilis sugestų ar pritrūktumėte degalų.

Kokių patarimų turėtumėte jonizuojančios spinduliuotės atveju – kuri ieškoti informacijos apie radiacinį foną ir rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ištikus atominei avarijai?

Europos šalyse ir Lietuvoje atliekami aplinkos dozės galios matavimai ir mes kiekvienas galime juos matyti interneto portale https://www.rsc.lt/radis/. Radiacinės saugos centras nuolat stebi stočių duomenis ir juos atnaujina. Taigi jei įvyktų avarija ir į aplinką pasklistų radioaktyviosios medžiagos, Lietuvos gyventojai nedelsiant būtų informuojami per masines informavimo priemones. Daug naudingos informacijos, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, galima rasti interneto svetainėje www.lt72.lt .

Žinojimas ir pasiruošimas mus nuramina, suteikia saugumo jausmą.

Jonizuojančiosios spinduliuotės dydis ir poveikis organizmui

 Jonizuojančios spinduliuotės matavimo vienetas SI sistemoje yra Sv/h (sivertai per valandą)

Kadangi tai yra didelis matavimo vienetas, dažniausiai naudojami mažesni radiacinio fono matavimo vienetai µSv/h (mikrosivertai per valandą) arba nSv/h (nanosivertai per valandą), mSv/h (milisivertai per valandą):

1 µSv/h=0,000001 Sv/h

1 nSv/h=0,000000001 Sv/h

1 mln. nSv/h=1mSv/h

 Vidutinis radiacinis fonas Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nSv/h.

 Normalus gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės lygis Lietuvoje yra <300 nSv/h.

 Apie 70 proc. Lietuvos gyventojų vidutinės metinės apšvitos dozės sudaro gamtinės kilmės šaltinių sąlygota apšvita: radonas patalpose, kosminė spinduliuotė, statybinės medžiagos patalpose, taip pat maiste ir geriamajame vandenyje esantys radionuklidai.  

 Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo gaunama apšvita nuo natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sudaro apie 3,39 mSv (milisivertai).