Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip prižiūrėti dantis?

Kaip prižiūrėti dantis, kad nesiformuotų akmenys, sukeliantys ėduonį, dantenų ir priedančio audinių uždegimą – ligas, kurių gydymas ilgas, brangus ir nemalonus? Ar užtenka juos išvalyti du kartus per dieną? Ar dantų bei burnos priežiūrai pakanka tik dantų šepetėlio ir pastos?

Kodėl dantys genda

Moksliniai tyrimai rodo, kad net 95 procentai bakterijų slepiasi tarpdančiuose. Dėl per menko dėmesio burnos higienai, ėduonies paplitimas Lietuvoje išlieka itin didelis – net iki 99 proc. gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies.

„Dantų akmenų susidarymui ir jų sukeliamų ligų išsivystymui užkirsite kelią, jei dantis valysite mažiausiai du kartus per dieną su minkštu šepetėliu, taip pat naudosite vieno danties ir tarpdančių šepetėlį, burnos skalavimo skystį, tarpdančių siūlą ir liežuvio valiklį“, – pranešime žiniasklaidai teigia vaistininkė Greta Šimkė.

Vaistininkė priduria, kad dantų akmenys – tai ilgainiui sukietėjęs, nenuvalytos dantų apnašos, atsirandančios dėl kolonijomis gyvenančių bakterijų, susikaupusių dėl maisto likučių ir seilių. Apnašose esančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį, dėl to atsiranda jautrumas šalčiui, karščiui, dantys greičiau genda.

Kaip išsirinkti dantų pastą?

Norint išsirinkti sau tinkamiausią dantų pastą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar joje yra fluoro, ir jei yra – tai kiek. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgšties kiekį, stiprina dantų emalį, o dėl to didėja dantų atsparumas ėduoniui.

„Taip pat naudinga rinktis dantų pastą, kurios sudėtyje yra stabilizuoto, kristalizuoto ar nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nano-hidroksi-apatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis bei apnašų susidarymą slopinančiomis savybėmis. Jei negalite naudoti fluoro dėl alergijos ar kitų priežasčių, rinkitės tokią pastą, kurioje būtų bent viena iš minėtų medžiagų, stiprinančių emalį ir mažinančių apnašų susidarymą“, – pataria G.Šimkė. 

Moksliniai tyrimai rodo, kad net 95 procentai bakterijų slepiasi tarpdančiuose. Dėl per menko dėmesio burnos higienai, ėduonies paplitimas Lietuvoje išlieka itin didelis – net iki 99 proc. gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies.

Renkantis pastą, vaistininkė siūlo atkreipti dėmesį į:

·         Abrazyvumo rodiklį, kuris yra vertinamas RDA (radioaktyviuoju dentino dilimu) ir rodo, koks kietųjų kristalinių dalelių, poliruojančių danties paviršių, kiekis yra pastoje. Kuo RDA didesnis, tuo pasta geriau šalina apnašas, bet kartu ir gali pažeisti dantų emalį. Saugiausia naudoti dantų pastas, kurių abrazyvumo rodiklis yra 0-70 RDA.

·         Pastos PH: geriausia naudoti dantų pastas, kurių pH yra lygi 7–10, nes jos nepažeidžia emalio.

Vaistininkė taip pat pataria vengti dantų pastų, kuriose yra SLS (natrio laureto sulfato) – medžiagos, skatinančios putojimą ir galinčios didinti burnos gleivinės jautrumą, paskatinti opų atsiradimą burnoje, taip pat titano dioksido.

Kada ir kaip naudoti dantų pastą?

Pasak G.Šimkės, dantis valyti ir pastą naudoti reikia vos išdygus pirmajam dantukui, ant šepetėlio išspaudžiant ryžio kruopos didumo pastos kiekį, o bėgant metams. pastos ir jos sudėtyje esantį fluoro kiekį didinti.

·         Vaikams iki 2 metų rekomenduojamos tokios dantų pastos, kuriose fluoro kiekis yra 500–1000 ppm (fluoro dalelių kiekis milijonui dalelių);

·         Vaikams nuo 2 iki 6 metų patariama naudoti tokį patį kiekį fluoro turinčias pastas, tik ant šepetėlio jos išspausti kiek daugiau;

·         Vaikams nuo 6 metų rekomenduojama pasta, kurios sudėtyje yra 1450 ppm fluoro.

Pastas, kuriose fluoro yra daugiau, naudoti galima tik paskyrus gydytojui odontologui.

„Ant dantų šepetėlio išspauskite nedidelį pastos kiekį ir valykite dantis du kartus per dieną ne trumpiau kaip dvi minutes. Išsivalę dantis, išspjaukite pastą, bet burnos vandeniu neskalaukite: taip fluoras ir kitos veikliosios medžiagos, esančios dantų pastoje, ilgiau išliks ant dantų. Dėl tos pačios priežasties patariama 30 minučių po to, kai išsivalysite dantis, nieko nevalgyti ir negerti“, – pasakoja G.Šimkė.

Anot G.Šimkės, yra daugiau medžiagų, į kurias verta atkreipti dėmesį, kai renkamės dantų priežiūros priemones.

„Cinko chloridas padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Alijošius, arbatmedžio eterinis aliejus, ąžuolo žievės, pušų pumpurų, medetkų ekstraktai, esantys dantų pastoje, pasižymi baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja apsaugines funkcijas, mažina kilusį uždegimą. Aukso ir sidabro dalelės taip pat pasižymi antibakterinėmis, uždegimą mažinančiomis savybėmis. Mentolis, nors ir nedezinfekuoja, bet suteikia gaivos ir švaros jausmą po to, kai išsivalote dantis“, – sako vaistininkė.

Papildomos burnos higienos priemonės

Burnos higienistė Monika Bičkovienė pacientams, niekada nenaudojusiems papildomų burnos higienos priemonių, nepataria jų bandyti savarankiškai, nes yra didelė tikimybė dar labiau sužaloti dantenas.

„Tam esame mes – burnos higienistai. Jei niekada anksčiau nesivalėte tarpdančių, tikriausiai juose yra apnašų ir bakterijų sankaupos, kurios sukelia dantenų uždegimą, kraujavimą. Dantenų uždegimas neišgyja vieną kartą išvalius tarpdančius, kraujavimas mažėja tik juos valant reguliariai. Kraujavimas – tai signalas pacientui, kad kažkur nenuvalė, paliko apnašų, kurios ir vėl sukėlė dantenų uždegimą“, – sako M.Bičkovienė.

Tarpdančių siūlas. Tarpdančių valymas – ne rekomendacija, o būtinybė kiekvienam. Dantų siūlų būna įvairių: juostelės formos arba apvalių, floruotų, išsipučiančių tarpdantyje, turinčių kietą galiuką ir kt.

Tarpdančių šepetėlis. Anatominė tarpdančio forma yra kaip kolba. Siūlas yra juostelė, jis tarpdantyje neišsilenkia, kad pasiektų tarpdančio išgaubimus. Todėl norint pašalinti visas apnašas, būtina naudoti tarpdančių šepetėlį, kuris prisitaiko prie tarpdančio formos ir jį išvalo.

Burnos irigatorius. Tai puiki priemonė turint protezuotų dantų, ypač tiltų konstrukcijų, implantų, taip pat nešiojant breketus. Burnos higienistas patars, kaip jį naudoti ir kokius priedus, šepetėlius pasirinkti, siekiant geriausio rezultato. Vis dėlto irigatorius neatstoja dantų šepetėlio ar dantų siūlo. Jei naudosite irigatorių tik kartą per savaitę – rezultato nebus. Jis turėtų būti naudojamas reguliariai, kasdien, kad galėtų nuvalyti šviežias apnašas. Nepanaudojus irigatoriaus kelias dienas, kietesnių apnašų jis jau nebegalės nuvalyti ir taip apnašos kietės ir kaupsis.

Liežuvio valiklis. Ant liežuvio kaupiasi maisto likučiai, bakterijos, toksinai, žuvusios ląstelės. Valydami liežuvį, pašalinsite bakterijas, pagerinsite burnos kvapą ir geriau jausite skonį. Geriausi liežuvio valikliai gaminami iš vario ir  nerūdijančio plieno, jie turi antimikrobinių savybių.

Burnos skalavimo skystis. Jis skirtas konkrečioms problemoms spręsti, pavyzdžiui, dantenų uždegimui, kraujavimui mažinti, taip pat norint padėti dantenoms sugyti po burnos higienos. Jei skalavimo skystį naudojate kasdien, galite pasidaryti sau meškos paslaugą, nes su skalavimo skysčiu išskalaujamos visos – tiek blogosios, tiek gerosios – burnos bakterijos. Kasdienei burnos higienai puikiai užtenka skalavimo vandeniu. Jei renkatės skalavimo skystį kasdieniam naudojimui, rinkitės tokį, kuriame nėra alkoholio, dirbtinių kvapų, dažiklių, sulfatų, chlorheksidino.

Kramtomoji guma ir purškiami burnos gaivikliai. Tai trumpalaikiai sprendimai, niekaip neišsprendžiantys realių problemų. Reikėtų ieškoti blogo kvapo priežasties, o ne maskuoti pasekmes. Dažniausiai kramtomoji guma turi pridėtinio cukraus, kuris kenkia emaliui. Tačiau jeigu patinka gaivumo jausmas kramtant gumą, rekomenduojama rinktis tokią, kuri turi ksilitolio. Tai natūralus sacharidas, kuris neprovokuoja ėduonies vystymosi.

Probiotikų pastilės. Tai ne tos gerosios bakterijos, kurios naudojamos virškinimo traktui. Gerosios burnos bakterijos užkerta kelią blogųjų bakterijų kolonizacijai burnos ertmėje. Pastilės puikiai veikia po burnos higienos procedūros kaip profilaktikos priemonė turint dantenų ligų. Jų poveikis esant blogam burnos kvapui pagrįstas moksliniais tyrimais. Pastiles gali naudoti ir vaikai, ir suaugusieji.

Elektrinis dantų šepetėlis. Jį rekomenduoti turėtų odontologas, nes yra žmonių, kuriems jis netinka (pvz. turint jautrias dantenas). Jeigu renkatės tarp besisukančio ir vibruojančio, burnos higienistė M.Bičkovienė rekomenduoja vibruojantį, nes jis kokybiškiau nuvalo apnašas nuo dantų, nepažeisdamas emalio ir dantenų.

Rekomenduojami video