„Noriu padėti savo artimam žmogui įveikti potraukį alkoholiui. Kokiais būdais būtų galima tai padaryti?“ – klausia Marija iš Raseinių.

Atsako andragogas, priklausomybių konsultantas Gediminas Norvilas.

Kalbant apie potraukio alkoholiui mažinimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar to nori pats priklausomas nuo alkoholio asmuo, ar tuo labiau rūpinasi jo artimieji. Būtent šeimos nariai, kaip ir šiuo atveju, dažniausiai pirmieji pradeda ieškoti pagalbos, o priklausomas asmuo laukia, kad jo problemą kas nors išspręstų.

Priklausomybė yra neigimo ir manipuliacijos problema, todėl priklausomas asmuo, pats to nesuvokdamas, tampa savo paties saviapgaulės auka. Pvz., kęsdamas pagirių kančias, žmogus iš tiesų nori mesti gėręs, tačiau pasiūlius jam kreiptis pagalbos dažniausiai atsakys, kad gal ne dabar, gal kitą dieną arba teigs, kad gali susitvarkyti pats. Tas pats su potraukio alkoholiui mažinimu – žmogus skundžiasi, kad labai nori išgerti ir nežino, ką daryti, tačiau pasiūlius jam kreiptis į specialistus, pagalbos atsisako arba prašo kokių nors vaistų ar žolelių, kurių pavartojus noras išgerti dingsiantis akimirksniu.

Kitaip tariant, priklausomas asmuo garsiai deklaruoja savo tariamą ryžtą spręsti girtavimo problemą, tačiau efektyvių veiksmų imtis vengia.

Jei asmuo iš tiesų jau suvokia savo priklausomybės problemą, tai efektyviausia būtų kreiptis į priklausomybės ligų centrą arba į privačias paslaugas teikiančius psichologus bei priklausomybių specialistus. Ypač efektyviai padeda anoniminių alkoholikų draugijos susirinkimų lankymas, kur žmonės dalinasi asmenine blaivaus gyvenimo patirtimi, taip pat ir patirtimi, kaip sumažinti potraukį alkoholiui.

Dažnas asmuo, nusprendęs gyventi blaiviai, pats skatina potraukį alkoholiui to nesuvokdamas. Pavyzdžiui, lankosi vietose, kur vartojamas alkoholis, perka alkoholinius gėrimus, vaišina kitus, o po to pastebi, kad kyla noras išgerti. Viena iš sveikimo nuo priklausomybės rekomendacijų – kol nėra blaivios gyvensenos patirties, kurį laiką nuo alkoholio būtina laikytis atokiau.

Nusprendus gyventi blaiviai, būtina pakeisti savo mitybos racioną, nes kai kurie produktai tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu. Pvz., žmogus, kurio mėgstamas gėrimas buvo degtinė, pietums į darbą įsideda juodos duonos, rūkytų lašinių, raugintų agurkų ir svogūnų. Vien pamačius tokią „užkandą“, jam kyla noras išgerti. Arba alaus mėgėjas ir toliau valgo keptą duoną su česnaku, rūkytą ar vytintą žuvį.

Tačiau didžiausią poveikį norui svaigintis turi vidiniai faktoriai – pyktis, nuovargis, liūdesys, vienišumas, nusivylimas. Įvykus nesėkmei ar stresui, dažnai griebiamasi taurelės ar bokalo. Tam tikrais atvejais gali padėti kai kurios pagalbinės priemonės, pvz., supykęs ir užsinorėjęs gerti, žmogus gali pabandyti nusiraminti. Nurimus pykčiui sumažėja arba visai atsitraukia noras išgerti. Nusiraminimui tinka įvairios meditacinės ar relaksacinės metodikos arba galima tiesiog išgerti puodelį žolelių arbatos bei paskanauti saldumynų.

Kita vertus, norą išgerti žadina ir malonūs išgyvenimai. Pvz., žmogus gavo gerą darbą, palikimą, premiją ar laimėjo automobilį. Šiuo atveju, užvaldytas stiprių emocijų, priklausomas asmuo gali prarasti savikontrolę, ir noras išgerti būna tiesiogiai susijęs su noru atšvęsti sėkmę. Geriausias būdas tvarkytis su jausmais – išsikalbėti su priklausomybės problemą suvokiančiais žmonėmis.