Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip įveikti bičių ir vapsvų baimę

Tie, kuriems nors kartą gyvenime įgėlė bitė ar vapsva, o gal net ir visas jų spiečius, žino – šių vabzdžių reikia pasisaugoti. Gerai, jei įgelta vieta tik ištino ir paraudo, bet juk gali baigtis kur kas liūdniau. Todėl Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Violeta Kvedarienė primena: kiekvienas turime žinoti, kad pagalba, apsauganti nuo progresuojančio uždegimo ir net mirties, yra, tik reikia ja pasinaudoti.

Vietinė reakcija nepavojinga

Prof. V.Kvedarienės pateiktais duomenimis, priklausomai nuo pasaulio vietos, 56,6–94,5 proc. gyventojų bent kartą gyvenime yra įgėlę plėviasparniai, Lietuvoje dažniausiai kalbama apie vapsvas ar bites. Šių vabzdžių nuodai yra pavojingiausi ir šios toksinės medžiagos gali sukelti tiek alergines, tiek toksines organizmo reakcijas.

Vietinė toksinė reakcija dažniausiai pasireiškia įgėlus vienam vabzdžiui. Tuomet pasireiškia paraudimas, vietinis tinimas ir niežulys, o įgėlus kelioms dešimtims vabzdžių, į žmogaus kraujotaką patenka didelis kiekis nuodo, todėl gali būti stebima ir generalizuota reakcija.

„Jei vietinė reakcija apima iki 10 cm plotą, ji nepavojinga, bet žmogų vargina. Ką jam daryti? Tą vietą reikia šaldyti, išgerti priešalerginę tabletę, jei labai skauda – ir tabletę nuo skausmo. Galima patepti kremu, kuris slopina niežulį ir uždegimą“, – pataria gydytoja.

Ji perspėja, jog jei paraudęs ir patinęs plotas didesnis nei 10 cm skersmens, šie simptomai nepranyks greitai, gali tęstis kelias dienas. Tačiau panikuoti nereikia. Rekomenduojama kelias dienas gerti priešalergines tabletes, pažeistą vietą tepti gydomuoju kremu. Jei simptomai slopsta, pas gydytoją eiti nebūtina.

„Alerginės reakcijos taip pat gali būti vietinės, kai patinsta daugiau nei 10 cm odos. Jos paprastai atsiranda nuo įgėlimo praėjus kelioms ar daugiau valandų. Jos taip pat gali būti nemalonios – oda niežti, rausta, nelygu, kur įgelta, gali būti sunku judinti rankas ar kojas. Pirmoji pagalba – priešalerginės nemigdančios tabletės, o jei simptomai labai varginantys, gydytojas išrašo tinimą slopinančių tablečių. Paprastai šie simptomai per savaitę išnyksta. Išimtis – vabzdžio įgėlimas į liežuvį. Nesvarbu, kad reakcija yra vietinė, šioje vietoje tinimas gali būti gyvybiškai pavojingas dėl liežuvio ir gerklų tinimo, tad namie išgėrus priešalerginę tabletę, progresuojant tinimui, reikėtų kreiptis į greitosios pagalbos medikus“, – pasakoja gydytoja.

Kai reaguoja organai ir jų sistemos

Pavojų bitės ar vapsvos įgėlimas kelia tada, kai ima greitai progresuoti sisteminės reakcijos, t. y. pažeidžiami vidaus organai ar jų sistemos. Šios reakcijos, anot prof. V.Kvedarienės, suaugusiems dažnesnės negu vaikams. Sunkios, sisteminės reakcijos pasireiškia iki 7 proc. suaugusiųjų ir iki 3 proc. vaikų.

Kaip pasireiškia organų ar jų sistemų pažeidimas? „Pirmiausia matome raustančią, tinstančią, išberiamą odą: staiga ima niežėti delnai, kartais padai, patinsta, parausta vokai, ima ašaroti akys, patinsta lūpos, liežuvis, gomurys, ima suktis galva“, – aiškina prof. V.Kvedarienė.

Jei pažeidžiama kvėpavimo sistema, gali niežėti, užburkti nosis, apimti čiaudulys, priepuolinis kosulys, apsunkti kvėpavimas. Kartais sutrinka virškinimo funkcija – ima skaudėti pilvą, kankina vėmimas, viduriavimas. Pavojingiausias yra širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas: skauda krūtinę, sutrinka širdies ritmas, krenta kraujospūdis. Kraštutinė forma – anafilaksinis šokas, širdies sustojimas.

„Dar reikėtų žinoti, kaip tai gali paveikti nervų sistemą. Žmogus būna sujaudintas, jam svaigsta galva, trinka sąmonė. Sunkios alerginės reakcijos gali pasireikšti visomis tomis formomis, bet pavojingiausios komplikacijos – tai infarktas, insultas. Sunkios sisteminės reakcijos gali būti mirtinos. Dažniausiai mirštama dėl šoko metu progresuojančio gerklų tinimo arba sunkaus kraujotakos sutrikimo, kuris ir lemia infarktą ar insultą“, – priduria gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė.

Kraštutinė reakcija

Kraštutinė reakcija į bičių ar vapsvų nuodus yra anafilaksinis šokas. Jis, pasak V.Kvedarienės, pasireiškia greit progresuojančiu bėrimu, tinimu, sąmonės sutrikimu, kraujospūdžio sumažėjimu daugiau nei 40 mmHg nuo kasdieninio.

V.Kvedarienė: „Priklausomai nuo pasaulio vietos, 56,6–94,5 proc. gyventojų bent kartą gyvenime yra įgėlę plėviasparniai, Lietuvoje dažniausiai kalbama apie vapsvas ar bites. Šių vabzdžių nuodai yra pavojingiausi ir šios toksinės medžiagos gali sukelti tiek alergines, tiek toksines organizmo reakcijas.“

„Pirmoji pagalba tokiais atvejais – adrenalino injekcija. Adrenalinas, kaip pirmosios pagalbos vaistas, suriša alerginės reakcijos metu išsiskyrusią biologinę medžiagą histaminą. Tai yra tos medžiagos, kuri sukelia progresuojančią alerginę reakciją, antagonistas, priešnuodis. Jei žmogus su savimi neturi adrenalino švirkšto, kol atvyks greitoji pagalba, jis gali išgerti priešalerginę tabletę. Tačiau nuo sunkios anafilaksijos ji nepadės, nes tabletė greitai nesuveikia, o rimta alerginė reakcija vystosi minutėmis. Priešalerginė hormoninė tabletė geriama tada, kai reakcija stipri, progresuojanti, ji slopina pasekmes, užkerta kelią reakcijos pasikartojimui“, – pasakoja gydytoja.

Ji pažymi, jog žmogui, kuriam pasireiškia didelės apimties vietinė arba anafilaksinė reakcija, reakcijos metu, jei neturima vaistų arba reakcija yra greitai progresuojanti ar sunki, reikia kreiptis skubios pagalbos. Taip pat būtina pasitarti su gydytoju alergologu, kad pacientas žinotų, koks pavojus laukia, jei vabzdys įgels kitą kartą.

Rizikos veiksniai

Pagrindinis rizikos patirti anafilaksinę reakciją veiksnys – tai, kad kažkada gyvenime jau buvo pasireiškusi alerginė reakcija. Jei, anot prof. V.Kvedarienės, anafilaksinė reakcija jau yra buvusi, žmogus turi 20–50 proc. tikimybę ją patirti antrą kartą.

Didesnę riziką patirti anafilaksiją turi ir tie, kuriems vabzdžiai įgelia dažnai ir tarpas tarp įgėlimų mažas. Bitininkai turbūt yra pastebėję, kad sunkiausia reakcija būna per pirmą sezono įgėlimą, dažniausiai pavasarį.

Rizikos faktoriumi laikytinas ir amžius. Apskaičiuota, kad vaikams 60 proc. reakcijų yra lengvos. Suaugusiesiems apie 70 proc. atvejų pasitaiko sisteminės reakcijos. Be to, sunkesnės reakcijos pasireiškia vyresniems žmonėms, sulaukusiems 45 metų, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, vartojantiems vaistus nuo kraujospūdžio. Kai kurios ligos bei vartojami vaistai gali apsunkinti sunkios alerginės reakcijos nuo vabzdžio įgėlimo eigą.

Rizikos faktoriumi dar laikoma vyriška lytis. Reakcijas apsunkina didelis fizinis krūvis, aspirino vartojimas, prieš įgėlimą patirtas stresas, alkoholio vartojimas.

Imunoterapinis gydymas

Bent kartą įvykus sunkiai reakcijai į bičių ar vapsvų nuodus, būtina skubėti pas gydytoją alergologą. Specialistas pirmiausia apklaus pacientą, įvertins jo reakcijos sunkumą, atliks tyrimus: specifinius odos mėginukus su konkrečių vabzdžių nuodais, kraujo tyrimus dėl specifinių imunoglobulinų vabzdžių alergenams. Jei diagnozė neaiški arba numatomas specifinis gydymas, gali skirti komponentinę molekulinę diagnostiką vabzdžių alergenams nustatyti.

Atlikus tyrimus, pasak medikės, bus įvertinta kitos organizmo reakcijos į vabzdžio nuodus rizika. „Jei ta rizika didelė, galima taikyti specifinę imunoterapiją tais pačiais vabzdžių nuodais. Tai efektyviausias imunoterapinis gydymas, nes efektas siekia iki 90 proc. gydomųjų. Reikia žinoti, kad šis gydymas pavojingiausias iš visų imunoterapijos rūšių, nes kiekviena injekcija – tai rimto alergeno patekimas į organizmą. Net ir geriausiose klinikose visame pasaulyje neišvengiama pasikartojančių alerginių reakcijų gydymo metu. Todėl gydymas atliekamas tik gydytojo priežiūroje Alergologijos centruose, nes jei tokia reakcija įvyktų gydymo metu, gydytojas sugebėtų tą reakciją sustabdyti“, – paaiškina gydytoja.

Gydymas trunka 3–5 metus. Pirmą mėnesį injekcijos dažnesnės, o paskui kartą per mėnesį suleidžiama viena alergeno dozė, kad žmogaus organizme susiformuotų anafilaksinę reakciją blokuojantys antikūnai.

Toks gydymas apsaugos nuo rimtos anafilaksinės reakcijos ateityje ir išvaduos žmogų, kuris yra patyręs stiprią reakciją, nuo baimės vasarą vaikščioti pievose, valgyti lauke, džiaugtis vasara. Tai ypač aktualu bitininkams bei tiems, kurie ardo vapsvų ar širšių lizdus, ir visiems, kurie mėgsta vasaroti gamtoje.

INFOBOX

Patarimai žmonėms, kurie jautrūs vabzdžių įgėlimams

Ø  Būdami gamtoje, nesipurškite kvepalais.

Ø  Iškylaudami renkitės šviesiais vienspalviais drabužiais.

Ø  Gamtoje nevalgykite saldumynų, negerkite saldžių gėrimų.

Ø  Gamtoje nepalikite atvirų indų su valgiu ir gėrimais, kad ten nepatektų vabzdžių.

Ø  Naudokite repelentus, kitas vabzdžius atbaidančias priemones.

Ø  Aplink skraidant vabzdžiams, venkite staigių judesių.

Ø  Nevaikščiokite basi po žolę.

Ø  Nelaikykite namuose žydinčių gėlių.

Ø  Lauke venkite aktyvios fizinės veiklos, nes prakaitas traukia bites ir vapsvas.

Ø  Jei esate alergiškas vabzdžių įgėlimams, su savimi turėkite vaistų pirmajai pagalbai.

Ø  Jei įgėlus vabzdžiui atsirado bėrimas, bendras silpnumas, pykinimas, dusulys, sutino veidas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Rekomenduojami video