Kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų kelionių metu užsikrečia virusiniu hepatitu A ir taip didina šios infekcijos plitimo bei protrūkių riziką šalyje. Kepenų uždegimą sukeliančios infekcijos būtų galima išvengti, jeigu žmonės prieš kelionę pasikonsultuotų su gydytoju dėl galimų profilaktikos priemonių.

Pastaruoju metu netylant kalboms apie skiepus, visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į mokslo pažangą, dėl kurios šiandien turime galimybę apsisaugoti nuo įvairių ligų.

„Skiepijimas kaip profilaktikos priemonė pasaulyje sėkmingai naudojamas jau kelis šimtus metų ir šiandien gali padėti išvengti beveik 30 ligų, taip išsaugant nuo 2 iki 3 mln. gyvybių per metus. Kartu su inovacijomis atsirado galimybė apsisaugoti ne tik nuo tymų, poliomielito, raudonukės, bet ir daugelio kitų užkrečiamųjų ligų“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės direktorė.

Mažėjant pasiskiepijusių žmonių skaičiui, Lietuvoje auga ne tik tymų, raudonukės, bet ir įvairių virusinių infekcijų protrūkių rizika. Tokiai situacijai įtakos turi ir profilaktika nesirūpinantys keliautojai.

„Šiuo metu virusinis hepatitas A, kuris sukelia kepenų uždegimą, Lietuvoje dažniausiai yra įvežtinis. Tai reiškia, kad daugiausiai juo užsikrečiama svečiuojantis užsienio šalyse arba užsieniečiams atvykus į Lietuvą iš tų valstybių, kuriose liga labiau paplitusi“, – teigia Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.

prof. Ligita Jančorienė

Visame pasaulyje kelionių medicinos ekspertai rekomenduoja prieš keliaujant individualiai pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, kokias profilaktikos priemones reikėtų pasirinkti – skiepus, vaistinius preparatus ar kitas nespecifines profilaktikos priemones, kaip, pavyzdžiui, tinklelius nuo uodų ar repelentus.

„Negalima nubrėžti tokių gairių, kurios tiktų visiems. Turime atsižvelgti į keliautojo amžių, kelionės pobūdį, jos trukmę ir paties žmogaus įpročius. Profilaktinių skiepų ir kitų priemonių parinkimas keliautojui tik iš dalies priklauso nuo geografinio regiono, į kurį vykstama. Labai svarbūs ir kiti veiksniai – persirgtos ligos, anksčiau turėti skiepai, keliavimo būdas, pomėgiai, trukmė,  tikslas ir kiti aspektai“, – sako prof. L.Jančorienė.

Statistika rodo, kad vykstant į besivystantį kraštą ir ketinant jame praleisti daugiau nei mėnesį, yra apie 50 proc. tikimybė susirgti infekcinės kilmės žarnyno uždegimu.

Hepatitas A ir vidurių šiltinė yra dažniausios per maistą ir vandenį plintančios infekcijos, nuo kurių keliautojai gali apsisaugoti skiepydamiesi. Nuo hepatito A žmogus skiepijamas du kartus, po pirmojo skiepo susidaro apsauga, tačiau trumpalaikė. Po 6–12 mėnesių įskiepijus antrąją vakcinos dozę, apsauga nuo hepatito A įgyjama visam likusiam gyvenimui.

„Abi infekcijos plinta fekaliniu-oraliniu keliu, tačiau dažniau pasitaiko hepatitas A, kuriuo galima užsikrėsti valgant termiškai neapdorotą maistą, ypač jūros gėrybes, geriant nesaugų vandenį arba kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Ši infekcija gali pasitaikyti Viduržemio jūros baseino šalyse, Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, ja užsikrėsti galima net ir prabangiame Egipto restorane, mėgaujantis termiškai neapdorotais moliuskais“, – pasakoja profesorė.

Keliautojams grėsmę kelia ir oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, iš kurių dažniausia yra gripas. Kita infekcijų grupė, susijusi su kelionėmis, yra uodų, erkių ir kitų nariuotakojų pernešamos infekcijos. Atsižvelgiant į šių infekcijų paplitimą ir riziką, medikai rekomenduoja individualias specifines apsaugos priemones – skiepus arba maliarijos chemoprofilaktiką vaistais.

Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems keliautojams reikėtų nepamiršti apsaugos nuo difterijos ir stabligės. Lietuvos piliečiams ši vakcina yra valstybės kompensuojama vieną kartą kas 10 metų. Pasinaudoti šia galimybe gali gyventojai nuo 25 metų amžiaus, kai praeina dešimtmetis po paskutinės vakcinos, įskiepytos 15–16 gyvenimo metais pagal Nacionalinį skiepų kalendorių.