Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip išsivaduoti iš nerimo ir streso gniaužtų?

Nerimas ir stresas – bemaž nuolatiniai pandemijos ir karantino palydovai. Jaudinamės dėl ateities, dėl savo ar artimųjų sveikatos, mažėjančių pragyvenimo lėšų, pasiilgome šilumos, saulės ir draugų. Kaip paprastomis, alternatyviomis priemonėmis, be vaistų pagerinti sau nuotaiką, kad nerimas ir stresas netaptų ligos priežastimi?

Nerimo mažinimo pratimai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medicinos psichologė psichoterapeutė Marija Turlinskienė nerimą malšinti siūlo pratimais.

Kvėpavimo pratimai. Ramiai atsigulkite arba patogiai atsisėskite. Uždėkite sau ranką po krūtine ties saulės rezginiu ir nukreipkite visą dėmesį į kvėpavimą. Ramiai, sau komfortišku tempu skaičiuodami iki trijų įkvėpkite pro nosį ir ramiai skaičiuodami iki trijų iškvėpkite pro burną. Pakartokite iki 10 kartų ir pajusite, kaip susinormalizuoja jūsų kvėpavimas bei slūgsta įtampa. Tokį pratimą galima kartoti kelis kartus per dieną, galima net pasidaryti tokį raminimo ritualą ir atlikti jį kiekvieną vakarą prieš miegą.

Atsipalaidavimo pratimai. Visi pratimai pradedantiesiems remiasi susikoncentravimu į savo kūno raumenis, atsipalaidavimo juosepajutimu. Patogiai įsitaisius galima pabandyti atlikti paprastų pratimų seriją – stipriai suspausti kumščius ir juos atleisti bei pagauti tą atsipalaidavimo jausmą rankose, tuomet įtempti pečių juostą ir atleisti, smarkiai įtempti pėdas ir atleisti. Kartoti po kelis kartus, kol pajusite malonų atsipalaidavimą raumenyse.

Dėkingumo pratimas. Tyrimai rodo, kad žmogus, sugebantis jausti dėkingumą, mažiau linkęs nerimauti ir jausti depresijos simptomus. Kiekvieną vakarą prieš miegą padėkokite šiai dienai už tris dalykus. Tai gali būti padėka sau už kokį nors nuveiktą darbą, padėka už išgirstą gerą žodį, už patirtą malonią akimirką (vaiko šypseną, naminio gyvūno meilikavimą) arba tiesiog padėka už gražią saulėtą dieną. Sugebėjimas pamatyti ir įvertinti kad ir smulkią, bet malonią akimirką ramina ir gydo mūsų sielą.

„Jeigu jūsų patiriamas nerimas yra labai stiprus ir jaučiate, kad nesugebate su juo susitvarkyti, tuomet būtinai kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą. Šiuo metu pagalba yra prieinama tiek gyvai, tiek virtualiai“, – rekomenduoja psichologė psichoterapeutė.

Siūlo atrasti savo žolelę

Žoliautoja Giedrė Bružienė, paklausta, kokios žolelės padėtų įveikti nerimą, pirmiausia pamini valerijono šaknis, žinomiausią liaudies vaistą. „Šios šaknies nuovirai ar ištraukos šalina nerimą, įtampą, sudirgimą, mažina kraujospūdį, neurozę, isteriją, padeda užmigti, gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą“, – vardija ji.

Ir tai esą ne viskas. Valerijono šaknis pasižymi tokiu plačiu veikimu, kad gali padėti pasveikti nuo plaučių uždegimo, reguliuoti skydliaukės veiklą.

„Mums, lietuviams, šiuo metu tai auksinė šaknis“, – pažymi žoliautoja.

Tačiau ji perspėja, kad valerijonais vis dėlto ilgai džiaugtis negalima: pasigydei 10 dienų ir užteks. Kitaip gali išsivystyti priklausomybė – „norėsis ir norėsis, kitaip nebeišeis nusiraminti.“

Kita vertus, valerijonas ne visus žmones veikia vienodai. Anot G.Bružienės, vieniems tai geriausias augalas nerimui malšinti, kitus jis gali paveikti atvirkščiai ar net pykinti, sukelti galvos skausmą, svaigimą, išderinti nervų sistemą. Šiems žmonėms geriau valerijono nevartoti.

Be to, žoliautoja pažymi, jog valerijono poveikis trunka vos keletą valandų, tad geriausiai jis tinka ištikus netikėtam stresui, kai nusiraminti reikia greitai.

„O ilgai „grajina paprastoji sukatžolė. Daktarė Eugenija Šimkūnaitė sakydavo, kad būtų idealu valerijoną maišyti su sukatžole. O geriausiai veikia senoviškas trijų augalų derinys – valerijonų šaknys, sukatžolių žolė ir gudobelių uogos. Beje, sukatžolė mažina ir kraujospūdį, ramina, veikia apie 8 valandas, tad išsimiegosit tiek, kiek reikia“, – patarimu dalijasi G.Bružienė.

Tiems, kurie skundžiasi per žemu kraujospūdžiu, nuolat jaučiasi pavargę, nupiepę, apsnūdę, apatiški, depresuojantys, geriausiai nervams raminti bei nuotaikai gerinti tiks jonažolė. Šis augalėlis taip pat gerina kepenų veiklą, medžiagų apykaitą. Jos arbatos netinka gerti tik tiems, kurių jautrus skrandis ir aukštas kraujospūdis. Panašiai kaip jonažolė veikia ir vaistinis isopas, liaudiškai –juozažolė.

G.Bružienė rekomenduoja nerimą malšinti ir tonizuojančia saldžialapės kulkšnės arbata. Ši mažiau žinoma žolelė – viena efektyviausių nuotaikos gerintojų, o kartu ir inkstų, skrandžio, žarnyno veiklos padėjėja, širdį stiprinantis tonikas.

Žoliautoja atkreipia dėmesį ir į emocijų sąsają su virškinimu. Karantino metu sėdėdami namuose daugiau valgome, tad labai tiktų pagerti vaistažolių, gerinančių virškinimą, arbatų. Vienas labiausiai tam tinkamų augalų – paprastieji kiečiai.

„Svarbiausia – atrasti savo augalėlį“, – pataria ji.

Padės ir aromaterapija

Lietuvos aromaterapeutų asociacijos vadovė aromaterapeutė dr. Rūta Aldonytė stresui, nepasitenkinimui ir bejėgiškumui įveikti siūlo išbandyti aromaterapines priemones:„Tai ypač gerai tinkanti terapija tokiu metu: veikia, jei naudojate atsargiai, švelniai ir saugiai, ji gali būti plačiai taikoma įvairiausioms situacijoms ir žmonėms. Be to, eteriniai aliejai puikiai tinka uoslei treniruoti ir jai atkurti persirgus koronavirusine infekcija“.

Ji siūlo pradėti nuo kelių eterinių aliejų, pirmiausiai – uosti, tepti ar kitaip naudoti juos po vieną, paskui pradėti maišyti ieškant savo kvapo ar išbandyti kitų sukurtas sinergijas. Naudoti labai nedidelius kiekius, kad kvapas būtų malonus ir ne per stipriai juntamas.

Eterinius aliejus ji pataria garinti patalpose (kvepės ir valysis visas patalpos oras), uosti iš specialaus inhaliatoriaus ar buteliuko, įmaišyti į masažo aliejų ir tepti ant odos, masažuoti specifinius akupresūrinius taškus, skalauti burną ir pan.

Nerimo, nerimastingumo, su nerimu susijusios nemigos, bejėgiškumo jausmui mažinti aromaterapeutė rekomenduoja romaniškųjų ramunėlių, bergamočių, žaliųjų mandarinų, mairūnų, melisų, santalų, levandų ir levandinų eterinius aliejus ir jų mišinius.

Darbingai dienai padės, teigia R.Aldonytė, dėmesingumą didins, nuotaiką gerins pušų, laurų, vetiverijų, įvairių citrusų (apelsinų, mandarinų, citrinų, greipfrutų, bergamočių ir kt.) eteriniai aliejai ir jų mišiniai.

„Jei sumanėte pasportuoti ir pasikelti nuotaiką, sumaišykite lygiomis dalimis, po kelis lašus, laurų, pipirmėčių ir juodųjų eglių eterinių aliejų, įkvėpkite po keletą gilių įkvėpimų kiekviena šnerve, užlašinkite ant jogos kilimėlio ar rankšluosčio, kad mankštos metu jaustumėte kvapą.Jei po ilgo sėdėjimo apėmė sąstingis, pabandykite šildantį ir raumenis pažadinantį dirvinių mėtų, citrinkvapių eukaliptų, kajeputų ir levandinų eterinių aliejų mišinį. Sumaišę lygiomis dalimis, mišinio įmaišykite į valgomąjį ar masažinį aliejų (kokio tik turite namuose), atskiesdami maždaug dešimt kartų (pvz., šaukštelis mišinio į devynis šaukštelius augalinio aliejaus). Tada tokiu aliejumi masažuokite savo ar artimųjų sustingusius, nepatogioje pozoje pamirštus raumenis – sprando, nugaros, šlaunų, rankų, plaštakų, pėdų...“ – pasakoja aromaterapijos specialistė ir priduria, kad šis būdas netinka mažiems vaikams.

Neįprasti aromaterapijos būdai

Nuotaikai pagerinti R.Aldonytė siūlo lygiomis dalimis susimaišyti bergamotės, žaliųjų mandarinų ir vaistinių levandų eterinius aliejus. Jų proporcijas ir aliejus vėliau galima keisti. „Mišinio įkvėpkite kas kelias valandas, lašinkite ant drabužių, plaukų. Kurkite savo ritualus: pasidarykite karšto dušo ir garų procedūrą su šiuo ar kitu mišiniu –jo prilašinkite ant kempinės, pasidėkite duše ant grindų, netoli vandens srovės“, – ieškoti originalių eterinių aliejų panaudojimo būdų siūlo specialistė.

Ji ragina išbandyti ypatingą pipirmėtės eterinio aliejaus galią – jis veikia bakterijas, dezodoruoja, nuskausmina, vėsina, jo molekulės pasiekia ir smegenis, netiesiogiai veikia opioidinius receptorius, švelnindamos skausmo, liūdesio ir panašius pojūčius.

Šio aliejaus lašeliu galima praturtinti savo dantų pastą ir aktyviai išsišveisti dantis. Arba įlašinti aliejaus į šaukštą vandens ir ilgai bei kruopščiai skalauti burną. Tokios rytinės procedūros visai dienai suteiks teigiamų emocijų ir atsparumo. Tik šio būdo netaikykite vaikams.

Aromaterapeutė įspėja, kad aliejus reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje, tamsioje ir vėsioje vietoje, užsuktuose originaliuose buteliukuose.

Rekomenduojami video