Valomos tirpikliais, balinamos, naikinamas jų kvapas – tokį kelią nueina saulėgrąžos, kol tampa aliejumi, taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ tikina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Tačiau tai dar ne viskas – aliejus tampa dar kenksmingesnis jį pakaitinus, pavojinga ir daug laiko leisti virtuvėje šalia keptuvės, kurioje jis nuolat kaista – augaliniai aliejai virsta polimerais, kuriuos labai sunku nuvalyti ne tik nuo garų surinktuvo grotelių, bet ir pašalinti iš plaučių.

„Maždaug prieš šimtą metų Lietuvos šeimininkės maistą kepė tik ant sviesto ir kiaulės taukų. Vėliau atsirado aitraus skonio ir kvapo saulėgrąžų aliejus, tada hidrinti riebalai – specialia technologija sukietintas augalinis aliejus. Vos tik atsiradę rinkoje hidrinti augaliniai aliejai ir margarinas greitai tapo maisto pramonės pagrindu“, – pasakoja A. Unikauskas.

Jo teigimu, dabar suvartojame daugiau nei 100 tūkst. kartų daugiau augalinių aliejų, nei tai darėme šimtmečio pradžioje, ir jie sudaro didelę mūsų suvartojamų kalorijų dalį.

Pasak A. Unikausko, visai ne sutapimas, jog nuo tada, kai atsirado hidrinti riebalai ir rafinuotas augalinis aliejus, Lietuvoje žymiai padaugėjo sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Nors hidrinti riebalai yra pripažįstami kaip kenksmingi, jūs vis tiek juos naudojate savo maistui ruošti. Sakote – nieko tokio, juk tai augalinis aliejus, tačiau net neįsivaizduojate, kokia tai tiksinti bomba“, – pažymi medikas.

Dauguma supakuoto maisto – sausainiai, saldainiai, greitas maistas, šaldyti maisto produktai, spragėsiai, užpilamos sriubos, makaronai, sultinio kubeliai – pagaminti naudojant hidrintus riebalus, kurie skatina organizmo uždegimus.

„Apie hidrintų riebalų daromą žalą mokslininkai kalbėjo jau 1950-aisiais, bet tai buvo balsas tyruose – niekas nenorėjo apie tai girdėti, nes hidrinti riebalai buvo per daug „geri“ maisto gamintojams. Tačiau prieš keliolika metų buvo nustatyta, kad hidrinti riebalai didina blogojo cholesterolio kiekį ir jų naudojimas buvo apribotas“, – pasakoja profesorius

Buvo nustatyta, kad infarktus dažniau patiria tie, kurių aukštas cholesterolis, o tie, kurių aukštas cholesterolis, valgė daug sočiųjų riebalų: „Jei valgysi daug sočiųjų riebalų, bus aukštas cholesterolis, didės infarkto rizika. Vadinasi, sočiuosius riebalus reikia keisti augaliniu aliejumi.“

Prieš 60 metų jaunų mokslininkų gauti tam prieštaravę duomenys tiesiog nebuvo skelbiami – juos surado visai neseniai. „Pagal tuos duomenis, mirties rizika valgant sočiuosius riebalus mažesnė, net jei cholesterolis aukštesnis, o augaliniai aliejai, nors mažina cholesterolį, didina mirties riziką“, – pažymi A. Unikauskas.

Hidrinti riebalai pripažįstami kaip kenksmingi tik nuo 2007 metų, juos imta keisti augaliniu, rafinuotu aliejumi.

Kaip pagaminamas saulėgrąžų aliejus?

– Sėklos išgliaudomos.

– Malamos aukštoje temperatūroje.

– Presuojamos tarp magnetų – ištraukiami mineralai.

– Valomos tirpikliais (dažniausiai naudojamas heksanas).

– Verdamos, kad būtų pašalintos tirpiklių liekanos.

– Iš gauto tirpalo ištraukiamas aliejus.

– Valomas aukštoje temperatūroje natrio hidroksidu arba natrio karbonatu – gaunamas muilas.

– Centrifuguojama, kad būtų ištrauktas muilas.

– Tai, kas gaunama, balinama.

– Dezodoruojama, kad būtų panaikintas kvapas.

– Patenka ant parduotuvės lentynos.

Tačiau gydytojas tikina, kad augalinis aliejus iš tiesų tampa kenksmingas, kai jį pakaitiname, kadangi kaitinant aliejus oksiduojasi, t. y. rūdija – atomai netenka elektronų ir tampa laisvaisiais radikalais.

„Susidaro daugiau nei 100 žalingų junginių, daugiausia – aldehidų, o net maži aldehidų kiekiai sukelia uždegimą: jie oksiduoja cholesterolį, tada jis ir tampa labai kenksmingas“, – tikina medikas.

Jis taip pat perspėja, kad aliejus kenkia ne tik tada, kai jį valgome – pavojus kyla net tuomet, jei daug laiko praleidžiame virtuvėje kepdami maistą ant aliejaus. „Taivane buvo atliekamas tyrimas įtarus, kad moterys dažniau serga plaučių vėžiu, nes laiką leidžia virtuvėje“, – tikina laidos vedėjas.

Jis pažymi, kad kaitinami augaliniai aliejai virsta polimerais, kurių beveik neįmanoma išvalyti, tai kenkia net keptuvėms ir įrangai, ką jau kalbėti apie plaučius: „Kiek kartų bandėte nugrandyti garų surinktuvo groteles? Žinote, apie kokią lipnią ir ypač sunkiai nuvalomą masę aš kalbu.“

Anot daktaro A. Unikausko, riebalai, ant kurių galima kepti maistą, tai:

– kiaulės taukai,

– lydytas sviestas,

– kokosų aliejus (ne rafinuotas!).

Parengė Indrė Česnauskaitė.