Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip atsikratyti rėmens?

„Graužia rėmuo“, – sakome, kai sočiau pavalgę pajuntame deginimą, graužimą, sunkumą už krūtinkaulio. Tai gastroezofaginis refliuksas – liga, galinti reikštis ir netipiškai, pavyzdžiui, rytiniu kosuliu, krenkštimu, skausmingu rijimu, burnos džiūvimu. Šia liga pasaulyje serga nuo 8 iki 30 proc., o Lietuvoje – apie 10 proc. žmonių.

Normalus procesas

Gydytoja dietologė medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit pranešime žiniasklaidai teigia, kad gastroezofaginis refliuksas yra normalus fiziologinis procesas, vykstantis keliskart per dieną. Jis yra siejamas su laikinu apatinio stemplės rauko atsipalaidavimu, kuris nėra susijęs su rijimu ir dėl kurio skrandžio turinys gali patekti į stemplę. Tokia būsena dar nėra liguista. Jei į stemplę grįžtančių sulčių kiekis viršija normą, refliuksas būna dažnesnis, dėl šios priežasties vystosi gastroezofaginio refliukso liga.

Deginimo jausmas – pagrindinis požymis

Sergant gastroezofaginio refliukso liga pagrindinis simptomas yra rėmuo – tai deginimo, graužimo, sunkumo jausmas už krūtinkaulio. Pavalgius taip pat gali kamuoti atsirūgimas karčiu, rūgščiu turiniu ar rūgštumas burnoje, apsunkęs skausmingas rijimas.

Pasitaiko atvejų, kai gastroezofaginio refliukso liga būna ir be tipiškų simptomų. Pavyzdžiui, lėtinis sausas kosulys ar dusulys, netgi bronchų astmos priepuoliai gali kelti įtarimų ne dėl refliukso, o dėl kitos ligos.

Dažnai pacientai gali nieko neįtarti, o apie 10–20 proc. pacientų gali skųstis ir netipiniais gastroezofaginio refliukso ligos simptomais, pavyzdžiui, krenkštimu, užkimimu, jautria gerkle, įstrigusio svetimkūnio pojūčiu. Kartumas burnoje, padidėjęs seilėtekis taip pat gali būti gastroezofaginio refliukso netipiniai požymiai.

Kenkia nervinė įtampa ir stresas

Dėl ko susergama gastroezofaginio refliukso liga? Specialistai sako, kad įtakos turi ne tik nenormalus apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas, bet ir tam tikri autoimuninės sistemos ypatumai, dažnai patiriama nervinė įtampa ir stresas.

Gastroezofaginį refliuksą paskatina ir tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, mažinantys kraujospūdį medikamentai, antihistamininiai vaistai nuo alergijos, taip pat teofilinas, nitratai.

Rėmuo gali paaštrėti ir dėl cukrinio diabeto, nėštumo, nutukimo, diafragminės išvaržos, pernelyg didelio fizinio krūvio.

Anot R.Petereit, šią ligą gali išprovokuoti ir tam tikros vidinės priežastys, nepriklausančios nuo žmogaus valios bei jo gyvenimo būdo, pavyzdžiui, padidėjęs spaudimas pilve dėl piliorinio sfinkterio sutrikimo – tai lygiųjų raumenų juosta, atliekanti svarbų vaidmenį perkeliant skrandžio turinį į plonąją žarną.

Stemplės išvarža taip pat prisideda prie deginimo skausmo po krūtinkauliu, ji diagnozuojama net 70 proc. pacientų, sergančių gastroezofaginio refliukso liga.

Ar mažinti skrandžio rūgštingumą?

Gydytoja dietologė R.Petereit pasakoja, kad norėdami sau padėti žmonės stengiasi mažinti druskos rūgšties kiekį skrandyje, nors tai gali būti nenaudinga. Liaudies medicinos patarimai (ryte tuščiomis išgerti vandens su citrinų sultimis ar obuolių actu, naudoti valgomąją sodą ar išgerti šaukštą aliejaus) mažai gelbsti, jei nėra nustatyta priežastis, dėl kurios sutriko skrandžio rūgštingumo pusiausvyra.

„Druskos rūgštis mus saugo nuo mikroorganizmų, bakterijų ir grybelių invazijos į plonąjį žarnyną, taip pat nuo tokios pavojingos bakterijos kaip Helicobacter Pylori, kuri gali sukelti opaligę. Druskos rūgštis skatina skrandžio motoriką, tirpdo ir skaido maisto gabalėlius. Kuo mažiau skrandyje būna druskos rūgšties, tuo dažniau užklumpa vidurių užkietėjimas, o tai yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Druskos rūgštis stimuliuoja kasos fermentų ir tulžies išsiskyrimą. Kai šios rūgšties skrandyje smarkiai sumažėja, blogai pasisavinami mineralai ir mikroelementai“, – pasakoja ji.

Senstant mažėja ne tik druskos rūgšties, bet ir šią rūgštį gaminančių ląstelių kiekis skrandyje, todėl gali išsivystyti atrofinis gastritas.

Ką valgyti?

Anot R.Petereit, refliukso sukeltus negalavimus mažina baltymų turtingas maistas: žuvis, mėsa, rūgštūs pieno produktai, pavyzdžiui, kefyras, natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, nes jame būna probiotikų.

Daug augalinės kilmės baltymų turi ankštinės daržovės, pilvo pūtimą mažiau skatina lęšiai, avinžirniai, o kai kam tinka pupelės ir pupos. Baltymų turtingos ir įvairios sėklos.

„Būtent baltyminės kilmės produktai didina stemplės apatinio rauko tonusą ir tokiu būdu gerina mūsų savijautą, mažina nemalonius pojūčius“, – sako gydytoja.

Ji primena, kad kasdien reikia suvalgyti po 400 gramų daržovių ir apie 250 gramų vaisių. Taip pat būtinos maistinės skaidulos, todėl bent du kartus per dieną reikia valgyti viso grūdo gaminius. Kasdien turime gauti ne mažiau kaip 25 gramus skaidulų.

„400 gramų daržovių patariu suvalgyti ne vienu prisėdimu prie stalo, o per kelis kartus, pavyzdžiui, per pietus ir vakare. Taip pat reikėtų rinktis bent trijų skirtingų spalvų daržoves, ir jas valgyti ne kaip pagrindinį patiekalą, o derinti prie daug baltymų turinčios mėsos, žuvies, pupelių ar lęšių troškinių“, – rekomenduoja dietologė.

Ko nevalgyti?

Gydytoja R.Petereit įspėja, kad nuo rėmens dažniau kenčia kavos mėgėjai. Simptomus aštrina ir riebūs kepsniai, marinuotos daržovės, šokoladas bei kakava. Prieskonių mėgėjai taip pat turėtų peržiūrėti savo valgiaraštį ir saugoti stemplę, nes savijautą gali pabloginti netgi cinamonas ar mėtų arbata.

„Netinka ir riebi mėsa, kepsniai, riebūs pieno produktai, padažai su spirgučiais, termiškai neapdoroti svogūnai ir česnakai. Valgant maistą, kuris lėtina medžiagų apykaitą, refliuksas kartojasi dažniau“, – pasakoja dietologė.

R.Petereit apgailestauja, kad daugelis Lietuvos gyventojų nevartoja gerųjų riebalų. Naudingų riebalų šaltinis – tai alyvuogių aliejus, avokadai, linų sėmenų aliejus, riebios žuvys, įvairios sėklos. Prie vadinamųjų blogųjų riebalų priklauso margarinas, taip pat aliejus, kuriame yra daug Omega-6 riebiųjų rūgščių.

„Valgant gyvūninės kilmės riebalus organizmas gauna per daug Omega-6 ir per mažai Omega-3 riebiųjų rūgščių. Pagal mokslinius tyrimus, kraujyje šis santykis tarp Omega-6 ir Omega-3 turėtų būti 4 : 1, o šalies gyventojų tyrimai rodo, kad santykis yra 17 : 1. Omega-6 riebiųjų rūgščių dominavimas sukelia lėtinį uždegimą, taip pat jis yra susijęs su gastroezofaginio refliukso liga“, – informuoja gydytoja.

Pagalba iš augalų pasaulio

Kadangi skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimai yra susiję su įvairiomis priežastimis, dietologė siūlo atkreipti dėmesį į augalinį preparatą iš naujos formos saldymedžio DGL, ožragės, pankolio, geltonojo genciono, imbiero, papildytų svarbiais mikroelementais, fermentais ir gerosiomis bakterijomis.

DGL formos saldymedis pasižymi tuo, kad iš jo yra pašalinta glicirizininė rūgštis, todėl jis yra efektyvesnis ir neturi šalutinio poveikio. Moksliniai tyrimai įrodė, kad saldymedis turi teigiamą poveikį esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, sergant ezofagitu, gleivinės uždegimu ar opalige. Toks saldymedis teigiamai veikia skrandžio gleivinę, padeda palaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą, jį galima vartoti ilgą laiką.

Gydytoja R.Petereit priminė, kad vaistinių augalų derinys – tai universalus būdas ne tik reguliuoti skrandžio rūgštingumą, bet ir mažinti spazmus, atkurti pažeistas skrandžio ląsteles, gerinti motoriką bei virškinimą, atkurti natūralią mikrobiotą, kuri apsaugotų nuo uždegimo.

Gyvenimo būdo keitimas

Anot gydytojos R.Petereit, gastroezofaginio refliukso ligos įmanoma išvengti, jeigu laikomasi sveikos gyvensenos įpročių.

Yra svarbu reguliuoti kūno svorį (kūno masės indeksas turi būti nuo 18,5 iki 25). Tam padės fizinis aktyvumas, tačiau mankštintis nereikėtų ką tik pavalgius – bent dvi valandas po valgio patariama neužsiimti fizine veikla.

Taip pat patariama nevalgyti likus dviem valandoms iki miego. Jei gastroezofaginio refliukso ligos simptomai yra ryškūs, nevalgymo pauzė iki miego gali būti ir 3 valandos.

Būtina mesti rūkyti, negerti angliarūgštės prisotintų gėrimų, patariama nenešioti ankštų drabužių. Yra svarbu netgi tai, kokio dydžio pagalvė yra jūsų lovoje. Kad šiek tiek pasikeistų kūno padėtis, lovos galvūgalį galima pakelti 10–20 centimetrų, todėl apatinis stemplės raukas rečiau atsidarys. Dar vienas svarbus žingsnis – valgyti tomis pačiomis valandomis, normuoti maisto kiekį, rinktis mažesnes porcijas ir nepertempti skrandžio.

Rekomenduojami video