Pavasarį daugiau dėmesio pradedame kreipti į tai, ką dedame į savo lėkštes ir valgome. Vis dėlto jausdami stresą kartais patys nepastebime, kad užkandžiauti pradedame daugiau arba mus nuolat kankina alkio jausmas. Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad emocinį valgymą atskirti nėra sudėtinga, todėl svarbu save stebėti, nepamiršti pagrindinių mitybos principų ir kasdienio judėjimo.

Kaip atskirti fiziologinį ir emocinį alkį?

Gydytoja dietologė D.Vaitkevičiūtė sako, kad alkis skirstomas į fiziologinį ir emocinį. Pirmasis yra visiškai normalus ir skirtas patenkinti maistinių medžiagų poreikį. Šios rūšies alkis labai lengvai atskiriamas, nes jis yra jaučiamas skrandžio srityje. Be to, pasak D.Vaitkevičiūtės, jausdami tokį alkį norime produktų, kurie yra ganėtinai sveiki.

„Fiziologiškai mes negalime nuolat jaustis alkani, o jeigu atsitiko kitaip – vadinasi, jaučiamas emocinis alkis. Jis atskiriamas labai paprastai. Tokį alkį jaučiame galvoje, mintyse, burnoje, norime tam tikrų produktų. Dažniausiai tie produktai būna labai intensyvaus skonio – saldumynai, greitasis maistas arba koks nors ypatingas produktas, kurį labai mėgstate. Emocinis alkis pasireiškia ir jaučiant stresą, tuomet dažniau esame linkę persivalgyti arba kaip tik nevalgyti. Mat kiekvienas į stresą reaguoja individualiai. Vis dėlto dažnai maistą traktuojame kaip nusiraminimo priemonę. Valgant gaminasi hormonai, kurie suteikia malonumą, todėl jaučiamės ramesni“, – teigia ji.

Pasak D.Vaitkevičiūtės, norint išvengti stresinio valgymo, reikėtų stebėti, kaip ir kada valgome. Jeigu matote, kad su šiomis problemomis nesusitvarkote, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris nukreips tinkama linkme, tačiau bendras dietologės patarimas – savaitę stebėti, kaip valgome, kada valgome, kokiu momentu labiausiai jaučiamės alkani, kokie produktai vyrauja racione, galbūt juos netgi užsirašyti. Dar vienas svarbus dalykas kovojant su stresiniu valgymu – reikia nukreipti save nuo minčių apie maistą ir užsiimti kuo kitu: eiti pasivaikščioti, užsiiminėti mėgstamais hobiais, sportuoti.

Porcijų dydis

Norint sveikai maitintis reikėtų atkreipti dėmesį ir į porcijų dydį. Skaičiuojant porcijas, dietologė rekomenduoja vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis.

„Kalbant apie porcijas, man labai patinka taikyti delno metodą. Jis gali būti taikomas tiek suaugusiam žmogui, tiek vaikui. Mėsos, žuvies vieno valgymo metu turėtume suvalgyti tiek, kiek telpa į mūsų delną be pirštų, daržovių porciją galėtume prilyginti dviem pilniems delnams. Kruopų, bulvių ar kito garnyro porciją turėtume prilyginti mažam kumštukui, o sviesto ar aliejaus turėtume suvartoti tiek, kiek užima nykščio galiukas. Žinoma, galima vadovautis ir kitu – lėkštės principu. Pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės, ketvirtadalį mėsa arba žuvis, o likusią – kruopos, bulvės arba kitos krakmolingos daržovės“, – sako D.Vaitkevičiūtė.

Apie saldumynus

Kalbėdama apie tai, kodėl kartais net ir visavertiškai pavalgius norisi saldumynų, gydytoja dietologė išskiria net keletą priežasčių. Pasak jos, visų pirma gali būti išsiugdęs įprotis tai daryti kiekvieną dieną.

„Jeigu pripratiname smegenis prie tokio įpročio, jos kiekvieną dieną ir reikalaus to. Dažnai taip nutinka ir darbe, kai kolegos susikuria ritualą po pietų gerti kavą ir suvalgyti desertą. Taip atsitikti gali ir tuomet, kai per pietus persivalgome ir mūsų organizmas automatiškai susitelkia į virškinimo procesą. Tuomet smegenys gauna mažiau kraujo ir joms norisi gauti greitos energijos. Tada irgi gali norėtis saldumynų. Jų dažnai norisi ir nesilaikant jokio mitybos režimo, valgant maistą, kuris yra sudarytas iš greitųjų angliavandenių, arba greitąjį perdirbtą maistą. Tuomet irgi norėsime papildyti atsargas greita energija – saldėsiais“, – pasakoja mitybos specialistė.