Insultas – viena dažniausių mirtį sukeliančių ligų ir pagrindinė priežastis, nulemianti suaugusiųjų neįgalumą visame pasaulyje. 2021 m. Lietuvoje buvo registruoti 8 272 nauji išeminio insulto atvejai, 2 742 susirgusiųjų mirė. Dalis persirgusių insultu asmenų lieka dalinai paralyžiuoti arba praradę gebėjimą kalbėti, jiems reikalinga kitų žmonių pagalba apsitarnaujant.

Specialistų teigimu, net 80–90 proc. atvejų šios ligos būtų galima išvengti, pakeitus gyvenimo būdą, todėl rekomenduojama ugdyti sveikos gyvensenos principus vaikystėje ir rūpintis savo sveikata suaugus. Gydytoja neurologė Viktorija Rogožinskaja sako, kad insulto prevencija ir mokėjimas atpažinti insulto simptomus gali ne tik apsaugoti nuo gresiančios negalios, bet ir išgelbėti gyvybę.

Kas yra insultas

Insultas – tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuomet žūva galvos smegenų ląstelės. Pasak V.Rogožinskajos, skiriami du pagrindiniai insultų tipai: išeminis ir hemoraginis.

Išeminis insultas ištinka, kai galvos smegenis maitinanti kraujagyslė užsikemša trombu ir smegenų audinys negauna kraujo. Dažniausiai šio tipo insultas ištinka esant pažeistoms smegenis maitinančioms arterijoms ir jose formuojantis trombams arba sergant širdies ligomis, kai trombai atkeliauja iš širdies ir užkemša smegenis maitinančias arterijas. Jeigu užkimštoje arterijoje kraujotaka per kelias minutes savaime atsikuria, tai reiškia, kad įvyko praeinantysis smegenų išemijos priepuolis. Tokiu atveju simptomai praeina per 24 val. be liekamųjų reiškinių, tačiau minėta būklė dažnai įspėja apie gresiantį išeminį insultą.

„Aterosklerozė pažeidžia arterijų sieneles. Vykstant uždegimui, išveši kraujagyslių ląstelės, nusėda cholesterolis ir kiti produktai, formuojasi plokštelė, siaurinamas kraujagyslės spindis. Padidėjus arteriniam kraujo spaudimui plokštelė gali įplyšti dėl mechaninio pažeidimo. Plokštelės viršūnei atitrūkus nuo pagrindo, vystosi procesai, dėl kurių kraujo kūneliai ir suaktyvėję tam tikri baltymai ima formuoti trombus“, – aiškina gydytoja neurologė.

Hemoraginio insulto metu plyšta galvos smegenis maitinanti kraujagyslė arba plyšta kraujagyslės sienelės išsiplėtimas (aneurizma) ir kraujas išsilieja į smegenis ar aplink jas. Hemoraginis insultas sudaro 10–15 proc. atvejų, jis dažnai būna sunkios eigos.

Pacientui, atvykusiam pas savo šeimos gydytoją, nustatomi insulto rizikos veiksniai ir galimybė juos koreguoti. Vis dėlto insulto simptomai dažniausiai užklumpa netikėtai. V.Rogožinskaja pabrėžia, kad tokioje situacijoje labai svarbu kuo greičiau kviesti pagalbą numeriu 112, net ir tuo atveju, jeigu insulto simptomai praėjo. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje net 85 proc. patyrusių insultą į medikus kreipiasi per vėlai.

Kaip atpažinti insultą

Staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas arba jutimo sutrikimas, ypač vienoje pusėje.

Staigus kalbos arba jos supratimo, orientacijos sutrikimas.

Staigus regos sutrikimas viena arba abiem akimis.

Staigus galvos svaigimas su pykinimu ir vėmimu, rijimo sutrikimas.

Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas

Staigiai prasidėjęs neįprastai stiprus galvos skausmas.

Rizikos veiksniai ir jų korekcija

Pasak V.Rogožinskajos, ligonis ar jo artimieji dažnai klausia gydytojų, kaip galėjo nutikti, kad visiškai sveiku atrodžiusį žmogų ištiko insultas. Specialistė pabrėžia, jog šiai būklei daug įtakos turi lėtinės ligos ir gyvenimo būdo ypatumai.

Svarbiausias ir labai paplitęs rizikos veiksnys – arterinė hipertenzija. Aukštas kraujospūdis susijęs tiek su išeminiu, tiek su hemoraginiu insultu. Siekiant laiku diagnozuoti arterinę hipertenziją ir pradėti gydymą, svarbu reguliariai matuoti arterinį kraujo spaudimą. Taip pat svarbu nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, valgyti daugiau daržovių, riboti druską ir sočiuosius riebalus, didinti fizinį aktyvumą ir mažinti kūno masę. Siekiant palaikyti mažesnį nei 130/80 mmHg arterinį kraujo spaudimą labai dažnai skiriami antihipertenziniai vaistai.

Cukrinis diabetas (CD). Tai liga, kuri padidina insulto riziką jaunesniems nei 65 metų pacientams. Nustatyta, kad sergant šia liga ilgiau nei 3 metus, insulto rizika padidėja net 74 proc. Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) atspindi gliukozės koncentracijos pokyčius 3 mėn. laikotarpiu, todėl yra laikomas cukrinio diabeto gydymo efektyvumo rodikliu. Taikant insulto profilaktiką, svarbu apsaugoti smulkiąsias kraujagysles nuo komplikacijų ir palaikyti jį mažesnį nei 7 proc. Sergant I tipo cukriniu diabetu reikalingas gydymas insulinu ir griežta dieta. II tipo CD atveju svarbi ne tik mityba, bet ir antsvorio mažinimas, fizinio krūvio didinimas, optimali arterinės hipertenzijos kontrolė. Jei užtikrinti optimalios kontrolės nepavyksta, gydoma vaistais, insulinu.

Prieširdžių virpėjimas – nereguliarus širdies ritmas, kurį sukelia elektromechaninė prieširdžių veiklos disociacija. Ligos dažnis susijęs su vyresniu amžiumi. Įrodyta, kad sergantiesiems  prieširdžių virpėjimu reikšmingai padidėja insulto rizika. Procesą nulemia kraujo sąstovis bei krešulių susidarymas kairiajame prieširdyje ir jo ausytėje. Pacientui dažniausiai skiriami antikoaguliantai, kurie sumažina insulto riziką.

Dislipidemija – tai yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo. Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – tai „blogasis“ cholesterolis, kuris nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – tai „gerasis“ cholesterolis. Trigliceridai – dar kita rūšis, kuri, kaip ir „blogasis“ cholesterolis, skatina aterosklerozę. Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų ir (ar) trigliceridų kiekis didina insulto riziką. Pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, lipidogramos norma pakinta ir dažnai indikuotinas intensyvus dislipidemijos gydymas.

Arterijų susiaurėjimas (stenozė). Ultragarsu ar angiografiniu tyrimu nustačius besimptomę sunkaus laipsnio miego arterijos stenozę, atrinktiems pacientams gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas arba stentavimas. Esant besimptomei miego arterijos ar slankstelinės arterijos stenozei, turi būti skiriamas aspirinas ir statinai. Jeigu pacientui nustatytos galvos smegenų arterijų stenozės, nestabilios aterosklerozinės plokštelės arba didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, pirminei insulto profilaktikai dažniausiai rekomenduojami trombocitų sukibimą slopinantys vaistai, pvz. aspirinas.

Aktyvus rūkymas padidina insulto riziką 2–4 kartus, o pasyvus – 25 proc. Dėl šio žalingo įpročio atsisakymo pacientus konsultuoja šeimos gydytojas – sudaromas planas, siūlomi medikamentai. Šiuo metu yra paplitusios ir padedančios atsisakyti rūkymo mobiliosios programėlės.

Insulto rizika didėja ir nesaikingai vartojant alkoholį. Rekomenduojama riboti alkoholio kiekį, o dar geriau – visiškai jo atsisakyti.

Mitybos įpročiai. Rekomenduojama Viduržemio jūros dieta (daržovės, žuvis, ankštinės daržovės, balta mėsa). Svarbu mažinti druskos ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekį. Turintiems antsvorio ir nutukusiems patariama mažinti kūno svorį. Tyrimų duomenimis, netekus bent 5 kilogramų svorio, galima sumažinti insulto riziką.

Nejudrus gyvenimo būdas. Fizinis aktyvumas sumažina insulto riziką. Sveikiems suaugusiems rekomenduojami vidutinio ir didelio intensyvumo aerobiniai pratimai bent 40 minučių per dieną 3–4 kartus per savaitę.

Metabolinis sindromas. Jo diagnostikos kriterijus apima liemens apimtis, trigliceridus, „gerojo“ cholesterolio kiekį, arterinį kraujo spaudimą ir kraujo gliukozę. Rekomenduojamas atskirų metabolinio sindromo kriterijų gydymas, įskaitant gyvensenos keitimą ir medikamentus.

Inkstų ligos. Sergant lėtine inkstų liga insulto rizika padidėja nuo 5 iki 30 kartų. Aukštai rizikos grupei priskiriami pacientai, kuriems taikoma dializė. Todėl sergantiems inkstų ligomis labai svarbi optimali arterinio kraujo spaudimo kontrolė.

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai liga, kuomet miegodamas žmogus trumpam nustoja kvėpuoti. Klausimynas dėl OMA ir Epworth mieguistumo skalė padeda atrinkti pacientus miego tyrimui ir tolesnei specialistų priežiūrai.

Migrena su aura. Dažnai kartojantis migrenos priepuoliams patariama skirti profilaktinį gydymą. Moterims, kurioms kartojasi migrenos su aura priepuoliai, griežtai rekomenduojama nerūkyti ir nevartoti sudėtinės kontracepcijos.

Turintiems padidėjusią homocisteino koncentraciją kraujyje rekomenduojami B grupės vitaminai (B₁₂, B₆) ir folio rūgštis.

Visi pacientai, kuriems nustatyta neplyšusi aneurizma, turėtų būti konsultuojami neurochirurgo dėl aneurizmos plyšimo rizikos ir chirurginio gydymo aspektų.

Pagal pranešimą žiniasklaidai