Stipriai atšalus orams, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja be reikalo nekišti nosies į lauką. Jie primena, kad, pakilus stipriam vėjui, šaltis turi dar didesnį poveikį. Štai šios savaitės pradžioje termometras rodė 10 ar 12 laipsnių šalčio, o specialistai įspėjo, kad jutiminė temperatūra gali būti beveik dvigubai didesnė.

Susirgusiųjų daugėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę žmonių, susirgusių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Lietuvoje padaugėjo iki 77,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, tačiau sergančiųjų buvo mažiau negu pirmojoje sausio pusėje pernai (96,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Kol kas neaišku, kaip šią statistiką pakoreguos pastaroji savaitė, iš pradžių bauginusi šaltuku ir žvarbiu vėju, o paskui pažėrusi ir sniego. Kalendorinė žiema dar tik įpusėjo, todėl medikai primena: stipriai atšalus orams, be reikalo geriau neiti į lauką ir nepamiršti, kad, pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis stiprėja. Dažniausiai nušalamos kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai.

Šaltyje būkite kuo trumpiau

Nušalimu vadinamas žemos temperatūros sukeltas audinių pakenkimas. Dėl jo kyla kraujagyslių spazmai, gali pakisti kraujagyslių sienelės ir sutrikti audinių mityba, vystytis nekrozė.

„Nušalus jaučiamas stiprus skausmas, gali atsirasti žaizdų, į organizmą gali patekti infekcija. Dėl nušalimo žmogus net gali tapti neįgalus“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Žalnieraitė.

Pašnekovė pabrėžia, kad daug greičiau nušąla žmonės, kurie serga širdies ir (ar) kraujagyslių ligomis, diabetu. Pavojus greičiau nušalti padidėja ir vartojantiesiems kai kuriuos vaistus, o ypač rizikuoja vilkintys itin plonais drabužiais bei pavargę, išsekę, neblaivūs ar apsvaigę asmenys.

„Didesnę rizika sušalti ar patirti nušalimus turi statybininkai, kelininkai, maisto pramonės darbuotojai – pakuotojai, mėsos išpjaustytojai ir pan., taip pat parduotuvių darbuotojai, prižiūrintys šaldytuvus, sandėlių darbuotojai, narai, žvejai, laiškininkai, turgaus prekiautojai, vaikai ir pagyvenę žmonės“, – vardija K.Žalnieraitė.

Kai lauke itin šalta, ji pataria stengtis lauke būti kiek įmanoma trumpiau. Šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, kumštines pirštines, vilkėti kelis sluoksnius šiltų drabužių, užsidėti ausis dengiančią šiltą kepurę. Veidą nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo reikėtų saugoti pridengiant šaliku. Be to, pataria specialistė, veidą galima patepti riebiu maitinamuoju (tik jokiu būdu ne drėkinamuoju) kremu.

Pasak jos, jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai valgyti ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos arbatos, tačiau nepatariama šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą aplinkai, todėl greičiau ir sušąla. „Be to, jo pojūčiai susilpnėja, jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti“, – pabrėžia K.Žalnieraitė.

Kristina Žalnieraitė

Trinti nušalusios vietos negalima

„Žmogų, kuris nušalo, reikia įvesti į šiltą patalpą ir nuvilkti jo drabužius. Jei žmogus sąmoningas, reikėtų jį pasodinti į šiltą vonią ir duoti gerti šiltų skysčių. O jei ligonis nesąmoningas, patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir vežti į artimiausią gydymo įstaigą“, – aiškina pašnekovė.

Nušalusią vietą NVSC specialistė pataria uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį, pavyzdžiui, megztinį ar antklodę, tačiau jis neturi būti šiltas, o tada skubiai vykti ar vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą. „Jokiu būdu negalima trinti nušalusios vietos, šildyti karštame vandenyje ar prie karštų radiatorių“, – įspėja ji.

Informacija tėvams ir vaikų ugdymo įstaigoms

Nors vaikai kasdien du kartus šviesiu paros metu turi būti išvedami į lauką, kai oro sąlygos kelia riziką jų sveikatai, vaikų veikla lauke neorganizuojama. NVSC specialistai taip pat primena, kad vaikų į lauką nederėtų vesti kai:

• oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 12^o C;
• oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 8^o C, o vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek;
• oro temperatūra lauke 32^o C ar aukštesnė;
• esant kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, pučiant labai smarkiam vėjui, labai smarkiai lyjant, sningant, smarkiai sningant, krintant krušai ir pan.