Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kai pavargsta širdis

Širdis – didelį darbą atliekantis organas. Ji po žmogaus kūną varinėja kraują ir taip užtikrina organizmo gyvybingumą. Bet kartais pavargsta ir ji. Ką daryti, norint kuo ilgiau džiaugtis sveika širdimi, ir kodėl prireikia ją persodinti?

Dažniausia mirties priežastis

Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos stacionaro kardiologė Julija Jurgaitytė sako, kad savo širdimi žmonės neretai susirūpina tik tuomet, kai ima skųstis suprastėjusia sveikata. Dėmesys širdžiai gali padėti pagerinti savijautą, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pailginti gyvenimo trukmę.

„Širdis aprūpina kitus organus deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl nuo jos darbo efektyvumo priklauso ir bendra žmogaus savijauta, normalus organizmo funkcionavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata taip pat yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo trukme, staigios mirties tikimybe. Reikia nepamiršti, kad širdies ir kraujagyslių ligos mūsų visuomenėje yra dažniausia mirties priežastis“, – praneša J.Jurgaitytė.

Nors dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių gali būti susiję su genetika, vis dėlto kiti rizikos veiksniai priklauso nuo gyvenimo būdo, todėl turėtų būti kontroliuojami.

Kontroliuoti kraujospūdžio ir cholesterolio rodiklius

„Yra per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Vieni jų yra labiau svarbūs, kiti mažiau, tačiau kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia problemą. Išeminę širdies ligą, aterosklerozę ar miokardo infarktą sukelia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis kraujyje“, – sako J.Jurgaitytė.

Anot gydytojos, sveiko žmogaus bendras cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o mažo tankio – vadinamojo blogojo cholesterolio – 3 mmol/l. Efektyviai kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje ir sumažinti kraujagyslių užsikimšimo bei pavojingų širdies ligų riziką, kai gyvenimo būdo korekcijų nebepakanka, padeda statinai, kurie gali netgi išgelbėti pacientui gyvybę. Normalus sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas turėtų būti 120–129 mm Hg, o diastolinis (žemutinis) – 80–84 mm Hg.

Vienas esminių veiksnių – mityba

„Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti turi žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, taip pat nesubalansuota mityba. Valgant daug sočiųjų riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, riebios mėsos, majonezo, riebaus pieno, aliejaus ir kt., suvartojant daug greitųjų angliavandenių, ypač cukrų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbui daroma neigiama įtaka. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką taip pat didina persivalgymas, nutukimas. Iškalbingas faktas, kad kūno masės indeksui esant didesniam nei 35 tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra dvigubai didesnė nei optimalaus svorio žmonėms“, – sako J.Jurgaitytė.

Kiekvienam žmogui ji pataria valgyti vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų, daug baltymų ir maisto medžiagų turinčių produktų. Širdies darbui ypač svarbūs mikroelementai kalis ir magnis. Daug kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose, pomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnio gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir riešutuose.

Kiti širdies priešai

„Be mitybos, širdies ligų prevencijai labai svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas (1,5–2 l per dieną) bei fizinis aktyvumas. Kiekvienam žmogui per dieną rekomenduojama bent 45 minutes užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla: pasivaikščioti sparčiu žingsniu, atlikti mankštą ar didesnio fizinio aktyvumo reikalaujančius namų ruošos darbus. Kadangi širdis yra raumuo, fizinis aktyvumas leidžia jį stiprinti, pripratinti prie didesnių krūvių – tai pagerina kraujotaką ir sumažina kraujagyslių užsikimšimo tikimybę“, – pasakoja J.Jurgaitytė.

Galiausiai, gydytojos teigimu, širdžiai kenkia šiuolaikinio žmogaus palydovas – stresas. Nuolat patiriant įtampą, blogas emocijas ar depresiją, nepasiilsint ir neišsimiegant, sąlygos širdžiai gerai atlikti savo darbą apsunkinamos. Dėl to reikėtų ieškoti būdų kovoti su stresu, palaikyti darbo ir poilsio balansą, nepamiršti atpalaiduojančių ir nusiraminti padedančių veiklų.

Kai prireikia transplantacijos

Širdies transplantacijos prireikia tuomet, kai pacientui nustatoma kitais būdais neišgydoma širdies liga. Tačiau net ir prireikus neatidėliotinos širdies transplantacijos neįmanoma pasakyti, kada pacientas jos sulauks, ir ar sulauks.

Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) budinčiam koordinatoriui gavus žinią, kad vienoje iš Lietuvos ligoninių yra užregistruotas potencialus organų donoras, vertinama donoro būklė ir kokie organai gali būti transplantuojami. Šiemet Lietuvoje jau buvo užregistruoti 33 efektyvūs donorai, tačiau tik 8-ių širdys toliau plaka recipientų krūtinėse.

„Remiantis kitų šalių patirtimi ir statistika, trečdalis pacientų, kurie atsiduria širdies transplantacijos laukiančiųjų sąraše, sau tinkamos donorinės širdies taip ir nesulaukia“, – sako NTB kalbintas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų širdies chirurgas dr. Aleksejus Zorinas.

Transplantaciją atlieka 15 žmonių komanda

Širdies transplantacijos metu dirba eksplantaciją ir transplantaciją atliekančių medikų komandos. Dvi medikų komandos reikalingos tam, kad būtų paskirstytas fizinis ir psichologinis krūvis, nes širdies eksplantacijos ir transplantacijos operacijos gali trukti nuo 4 iki 12 ir daugiau valandų.

Dr. A.Zorinas priklauso gydytojų komandai, kuri atlieka širdies transplantacijas. Gydytojas nurodo, kad širdies eksplantacija iš donoro kūno yra tokia pat svarbi kaip ir širdies transplantacija recipientui, nes pastarosios sėkmė priklauso ir nuo sėkmingai atliktos eksplantacijos.

Tiek širdies eksplantaciją, tiek širdies transplantaciją atliekančios komandos darbą pradeda vienu metu – eksplantacijos komanda informuoja transplantaciją atliksiančią komandą apie kiekvieną operacijos etapą nuo atvykimo iki pat operacijos pradžios ir žinių apie širdies būklę.

Tik tuomet, kai patvirtinama, kad širdis gali būti persodinama, transplantaciją atliekanti komanda gali pradėti aktyvų pasiruošimą su recipientu.

Gydytojas pabrėžia, kad donoro organų eksplantacija atitinka visus bet kokiai operacijai keliamus reikalavimus – laikomasi etikos protokolų, taikoma anestezija: „Su mirusiojo kūnu elgiamasi pagarbiai. Išėmus organus, visi pjūviai yra užsiuvami“.

Širdis neplakti gali tik 5 valandas

Kiekvienas organas turi savo šaltos išemijos laiką, t. y. laiką, kai organas lieka be kraujotakos. Moksliškai nustatyta, kad išemija širdžiai yra saugi iki 5 valandų.

„Viršijus maksimalų rekomenduojamą šaltos išemijos laiką, pakitimai širdyje būtų negrįžtami ir širdies funkcija atsistatytų labai sunkiai arba visai neatsistatytų. Mes turim kuo labiau optimizuoti šį laiką – tam reikia ir sklandaus Nacionalinio transplantacijos biuro specialistų koordinavimo ir transportavimo organizavimo, chirurginės technikos, transplantacijos specialistų darbo. Visa tai susideda į 5 valandas, todėl dažniausiai mums reikia oro transporto pagalbos. Jeigu ligonines skiria 300 km, sraigtasparnis padeda sutrumpinti kelionės laiką 40-ia minučių“, – sako dr. A.Zorinas.

Širdies chirurgas paaiškina, kad eksplantacijos metu organo veikla sustabdoma.

„Kai širdis nedirba, jos deguonies poreikis labai smarkiai sumažėja. Išemijos laikotarpiu, kai nėra kraujotakos, širdis negauna deguonies. Nepaisant to, kad metaboliniai poreikiai sumažėja, išeminiai procesai vyksta. Moksliškai pagrįsta, kad širdies temperatūrą sumažinus vienu laipsniu, metaboliniai poreikiai sumažėja 7 procentais. Mes širdį atšaldome iki 4 laipsnių Celsijaus tam, kad labiau sumažintume tuos poreikius. Širdis taip pat transportuojama specialiame skystyje, kuris palaiko žemą jos temperatūrą. Nepaisant to, metaboliniai procesai tam tikrame lygyje vyksta“, – aiškina gydytojas.

Labiausiai jaudinantis momentas

Per 5 valandas nuo išėmimo momento širdis turi būti įsiuvama naujoje krūtinėje. Atlikus transplantaciją ir paleidus kraujotaką recipiento kūne, šiltas kraujas ir užkuria širdį iš naujo.

„Kraujotakos atkūrimas automatiškai atkuria širdies veiklą. Turbūt evoliuciškai ir susiformavo tai, kad ląstelėse besikeičiant kalio ir natrio balansui, atsiranda gyvybinė ląstelių veikla. Priklausomai nuo to, kur yra didesnė šių elektrolitų koncentracija,– viduje ar išorėje, – ląstelė ir veikia.

Transportuojant širdį naudojame tirpalą, kuriame labai daug kalio. Transplantavus širdį, kraujas iš jos išplauna kalio perteklių ir širdis ima veikti. Tai labiausiai jaudinantis momentas mūsų darbe“, – sako dr. A.Zorinas

Išreikšti pritarimą organų donorystei galima užpildžius prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ tinklo vaistinėje.

Parengė Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video