Širdies nepakankamumo diagnozę daugelis pacientų išgirsta tik ne savo noru atsidūrę medikų rankose. Vis dėlto ši mirtinai pavojinga ir neretai lėtai progresuojanti liga galėtų ir turėtų būti nustatoma anksčiau. Tuo pacientui būtų užtikrintas ilgesnis kokybiškas gyvenimas, o gydytojams – galimybė pasiūlyti daugiau gydymo taktikų.

Susirgus gyvenimas nesibaigia

Gegužės mėnesį Europoje kasmet vyksta įvairūs širdies nepakankamumo žinomumo didinimo renginiai, šių metų tema – „Iš širdies į širdį“. Tema, skatinanti pacientus kalbėtis ne tik su gydytojais, bet ir su kitais pacientais, artimaisiais – dalintis ne tik simptomų sąrašu, vaistų pavadinimais, bet ir jausmais bei bendryste.

„Sergančiųjų bendruomenėje pabrėžiame, kad susirgus gyvenimas nesibaigia. Galima pakilti, sustiprėti ir mėgautis kasdiena, bet vienam tai padaryti yra sudėtinga. Kuo plačiau dalinausi savo istorija, tuo dažniau sulaukdavau atgalinio ryšio – vieną įkvėpiau kai ką pakeisti gyvenime, kai ko atsisakyti, kitą – atkreipti dėmesį į seniai jaučiamą simptomą. Kiekvienas ligoje galime rasti savo prasmę, dalinimasis yra manoji“, – pranešime žiniasklaidai sako metus su transplantuota širdimi po širdies nepakankamumo diagnozės gyvenanti vilnietė, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė.

Sveikai atrodyti ir būti sveikam – ne tas pats

35-erių Aistė naują širdį ir antrą galimybę gyventi gavo simbolišku metu – praėjusią gegužę, kuomet ypač daug dėmesio skiriama širdies nepakankamumo ligai. Mergina IV stadijos širdies nepakankamumo diagnozę išgirdo prieš šešerius metus, nors įprastai ši liga pakerta vyresnio amžiaus žmones. Nuolatinis dusulys, kosulys, silpnumas ir priaugtas svoris – taip, jos kūnas siuntė signalą, kad kažkas negerai.

„Visada praktikavau dėkingumą, o šiais metais sąrašas žmonių, kuriems esu dėkinga, tapo dar ilgesnis – pradedant mano širdies donoru, jo artimaisiais, medikų komanda, baigiant mano šeima. Kone kasdien persmelkia mintis – kaip man pasisekė, kaip nuostabu, kad medicina šiandien yra tiek pažengusi! Koks stebuklas, kad žmogus, su kuriuo niekada nebuvome susitikę, prieš mirtį nusprendė padėti kitam nepažįstamam žmogui. Žinoma, prireikė laiko, kad pasijusčiau saugiai su nauja širdele. Kol trejus metus turėjau dirbtinį skilvelį, persekiojo baimė, kad mano gyvybė priklauso ne nuo manęs, o nuo technologijų – vienas nutrūkęs laidelis, vienas kompiuterio sistemos gedimas galėjo sustabdyti mano kraujotaką. Dabar teko augintis pasitikėjimą savo naująja širdimi, mokytis atsipalaiduoti. Nemeluosiu, tai užtruko, – tik neseniai pradėjau visapusiškai gyventi, lioviausi nerimauti dėl kiekvieno širdies dūžio ar kitokio pojūčio kūne“, – sako A.Štaraitė.

Todėl moteris pataria ne tik klausytis savo organizmo, tačiau ir pasikalbėti su artimaisiais, išsiaiškinti, nuo kokių ligų mirė seneliai, pasidomėti, kuo serga tėvai.

„Širdies ligos nėra atpažįstamos vizualiai. Aš esu jauna, iš šalies nė nepasakytum, kad sergu širdies nepakankamumu ir kad man transplantuota širdis. Turime ugdyti empatiją ir supratimą, nemanyti, kad gerai atrodantis žmogus būtinai yra sveikas“, – sako A.Štaraitė.

Kaip neužleisti ligos

Nuo ligos pradžios Aistę už rankos vedusi Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Vytė Maneikienė pripažįsta turėjusi ne vieną jauną, sveikai atrodantį pacientą, kurio širdis neveikė tinkamai.

„Aistės atvejis nėra tipinis, bet tokių pacientų yra tikrai nemažai. Labai apmaudu, kai amžius suklaidina ir tada pas kardiologus pasibeldžia pacientai su tikrai užleista liga, kuri jau būna palikusi pėdsakus. Todėl labiausiai raginame atkreipti dėmesį į dusulį, neįprastą nuovargį, įprastinės fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimą. (Jei žmogus visą dieną dirba kompiuteriu ir pavaikšto tik kelis šimtus metrų, jis ilgai gali nė nepastebėti savijautos suprastėjimo. Greičiausiai pojūčius pastebi aktyvūs, sportuojantys, fizinį darbą dirbantys žmonės.) Vėliau jau seka kardiogramos užrašymas, krūtinės ląstos rentgenograma, kurioje irgi galima pamatyti širdies kontūro, širdies šešėlio pasikeitimus, kas leidžia įtarti ne plaučių, o būtent širdies bėdas. Mat jauniems žmonėms dažniausiai nustatoma plaučių liga – dusulys paaiškinamas bronchitu ar pan. Tad jei šie simptomai ir tyrimai sukelia abejonių, pacientas jau siunčiamas echoskopijai. Tiksliausias tyrimas yra širdies echokardioskopija“, – vardijo dr. V.Maneikienė.

Rizikos faktoriai

Jauno ir garbaus amžiaus paciento kelionė iki širdies nepakankamumo diagnozės būna skirtinga.

„Vyresniam pacientui reikšmės turi jo gyvensena ir rizikos faktoriai, priklausantys nuo paties žmogaus – nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, netvarkinga mityba. Visa tai sumuojasi ir galiausiai perauga į ligą – prasideda padidėjusio kraujospūdžio liga, nekontroliuojamu cholesteroliu, tada įvyksta infarktas ir kaip išdava atsiranda komplikacija – širdies nepakankamumas. Jauniems žmonėms dažniau būna atsitiktinumas – pavyzdžiui, persirgus virusine liga, nusilpus organizmo imunitetui ar turint genetinį polinkį, pažeidžiamas širdies raumuo. Jauname amžiuje ryškus, įrodytas rizikos faktorius, priklausantis nuo žmogaus, yra toksinių medžiagų – alkoholio ir narkotikų – vartojimas. Nutraukus šių medžiagų vartojimą, dažnai sėkmingai grįžtama į sveikos širdies būvį. Jei pradedama vartoti iš naujo ar tęsiamas šių medžiagų vartojimas, išeitys dažniausiai būna mirtinos“, – kalbėjo Santaros klinikų specialistė.

Gydymas modernus

Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuotas apie 130 tūkst. gyventojų, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti – pacientams prieinamas moderniausias šios ligos gydymas.

Širdies nepakankamumu sergančiųjų gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš nemedikamentinio gydymo priemonių, medikamentinio ir intervencinio gydymo. Paskutinė išeitis – širdies transplantacija. Labai svarbios nemedikamentinio gydymo priemonės, tokios kaip svorio kontrolė, suvartojamų skysčių kiekis, mityba, skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, gripo, galiausiai – fizinis aktyvumas, kuris, įrodyta, prisideda prie palankesnės paciento būklės.

„Pacientams pasiekiami visų grupių vaistai, kurie, vos pasirodę, ir yra patvirtinami, beveik viskas iki šiol yra ir kompensuojama. Taip pat prieinami visi nemedikamentiniai širdies nepakankamumo gydymo metodai (implantuojami elektrofiziologiniai prietaisai, palaikomosios kraujotakos prietaisai, dirbtinė širdis)“, – džiaugėsi dr. V.Maneikienė.

Tikrintis ir nejaučiant simptomų

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktorė medicinai, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė pasakoja, kad širdies nepakankamumas dažniausiai nustatomas pacientams, sulaukusiems per 70 metų. Liga, jos teigimu, tada jau turi pagrindą – dažniausiai žmogus būna sirgęs miokardo infarktu ar išemine širdies liga, turėjęs širdies ritmo sutrikimų ar kitų ligų.

„Todėl pastebėjus tokius savijautos pokyčius, kaip dusulys, fizinio krūvio netoleravimas, kulkšnių ar visos kojų tinimą, jau derėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis įvertintų, ar laikas pas kardiologą. Jauniems žmonėms ši liga nėra būdinga, nebent jie sirgtų įgimta širdies liga, nenustatyta širdies yda ar kitomis. Liga kartais išsivysto ir po persirgtos uždegiminės širdies ligos – miokardito. Tad persirgus paprasčiausia virusine infekcija, po peršalimo, karščiavimo, reikėtų klausytis organizmo –  jei ilgainiui atsiranda fizinio krūvio netoleravimas, dusulys, kosulys – į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir pasirodyti gydytojui“, – pabrėžė profesorė.

Gydytojos teigimu, ligos pradžia ir simptomai ne visados sutampa, todėl ir patariama reguliariai lankytis pas gydytoją – šiuolaikiniai tyrimai sugeba ligą aptikti anksčiau, nei žmogus ką nors pajunta pats.

Nenutraukti vaistų vartojimo

Kardiologai pastebi, kad dalis pacientų savavališkai koreguoja jiems paskirtą medikamentinį gydymą. Tai esą labai pavojinga.

„Dažnai matome, kad, pagerėjus sveikatai, pacientas liaujasi vartoti vaistus ar dalį jų. Tai, deja, lemia širdies nepakankamumo paūmėjimus. Medikamentinis gydymas, remiantis Europos kardiologų rekomendacijomis, turi susidėti bent iš keturių vaistų grupių. Gydymą sureguliuoja, vaistus ir jų dozes dažniausiai paskiria gydytojas kardiologas, tolimesnę priežiūrą gali tęsti ir šeimos gydytojas. Pacientai neturėtų išsigąsti vaistų kiekio – visi jie veikia skirtingas širdies nepakankamumo vystymosi grandis, tai padeda užtikrinti kuo geresnę paciento sveikatos prognozę, kuo ilgesnį ir kokybiškesnį jo gyvenimą“, – pabrėžė prof. dr. D.Žaliaduonytė.

Dar vienas efektyvaus gydymo elementų – tinkama medikų priežiūra ir sergančiųjų savirūpa. Tą užtikrinti gali širdies nepakankamumo kabinetai, kurių plėtra Lietuvoje labai svarbi, kad būtų prieinama visiems, sergantiesiems širdies nepakankamumu. Šiuose kabinetuose pacientai mokomi savirūpos ir visaverčio gyvenimo sergant širdies nepakankamumu.

Parengė Birutė Litvinaitė