Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kada vaikams reikia vitaminų?

Vaikams, kaip ir suaugusiems, geriausias maistingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis yra maistas. Tiesa, tol, kol jie auga ir vystosi normaliai. Deja, šiuolaikiniai mitybos įpročiai ne visada leidžia organizmui gauti pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį. Pastebima, kad net sveikai besimaitinantiems vaikams dažnai nepakanka kalcio, geležies ar B grupės vitaminų.

Vaikams maistinių medžiagų gali trūkti ir dėl alergijų konkretiems maisto produktams ar išskirtinių valgymo įpročių. Dalis tėvų, besirūpinančių vaikų sveikata, maisto papildų duoda profilaktiškai. Visgi pirmiausia rekomenduojama stebėti vaiko savijautą ir bendrą organizmo būklę, o apie galimą maistingųjų medžiagų trūkumą pasikalbėti su šeimos gydytoju.

Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas nuolat jaučiasi pavargęs, yra nusilpęs, atrodo išblyškęs, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, jam skilinėja nagučiai ar atsiranda burnos ertmės opelių, tai pirmieji požymiai, kad mažyliui gali trūkti vitaminų ar mineralų. Vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, daugiausia nuperkama tokių vaikų imunitetą stiprinančių maisto papildų kaip kompleksiniai vitaminai su ežiuole, vitaminas C, probiotikai ar žuvų taukai.

„Jei tėveliai ateina į vaistines jau su atžalos kraujo tyrimų rezultatais, tuomet tiksliai žino, ko vaiko organizmui trūksta. Dažnai tai geležis ir vitaminas D, stiprinantis kaulus ir mažinantis vėžio bei cukrinio diabeto riziką. Vis dėlto, nusprendus mitybą papildyti vitaminais, reikia pasitarti su sveikatos specialistais – gydytojais arba vaistininkais, kad jie padėtų pasirinkti tinkamus vitaminus, nurodytų saugią jų vartojimo dozę“, – teigia A. Levickienė. Tėvai atidžiau turėtų stebėti vaikus, kurie nevalgo mėsos, pieno produktų, maitinasi tik augalinės kilmės maistu ar yra alergiški tam tikriems maisto produktams.

Suaugusiųjų maisto papildai vaikams netinka

Suaugusiųjų maisto papildai dažniausiai diferencijuojami pagal lytį bei tam tikras gyvenimo aplinkybes, tokias kaip nėštumas ar žindymas. Vaikų maisto papildai skirstomi pagal amžių. Nuo jo priklauso ir vitaminų forma: kūdikiams dažniausiai skiriami geriamieji lašiukai, vaikams iki trejų metų – sirupai, vyresniems – kramtomosios tabletės. Kai vaikai išmoksta saugiai ryti, galima duoti ir piliules ar tabletes.

Pasak vaistininkės A. Levickienės, maisto papildai skiriasi veikliųjų medžiagų kiekiu, o skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojamos vitaminų ir maistinių medžiagų dienos normos skiriasi. Todėl labai svarbu, kad Jūsų vaikas gautų būtent jo amžiaus grupei pritaikytus vitaminus. Jeigu suaugęs žmogus išgers vaikiškų vitaminų, greičiausiai, nieko bloga nenutiks – jis tiesiog gaus nepakankamą kiekį medžiagų. Tačiau vaikams jų amžiui numatytų rekomenduojamų dienos normų negalima viršyti – dalies medžiagų perteklius gali būti kenksmingas. Dažniausi maisto papildų perdozavimo simptomai yra viduriavimas, odos bėrimai ir hiperaktyvumas.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurių mikroelementų perteklius gali būti pavojingas. Mažiesiems gana dažnai trūksta geležies, tačiau jos perdozavimas retais atvejais gali sukelti pavojų gyvybei. Atsargiai vartoti reikėtų ir kalį. Jo perteklius tiek pat pavojingas, kiek ir trūkumas, ir gali sukelti širdies veiklos pokyčius. Šių medžiagų nereikėtų duoti profilaktiškai“, – įspėja specialistė.

Maisto papildai – ne saldainiai

Tačiau vaistininkė pabrėžia: maisto papildai nėra saldainiai, todėl juos, kaip ir vaistus, reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir visuomet stebėti, kokį jų kiekį iš tiesų suvartoja vaikas.

Rekomenduojami video