Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kada kreiptis į gydytoją hematologą

Apklausų duomenimis, daug žmonių negali tiksliai atsakyti, ką veikia gydytojai hematologai ir kada reikėtų kreiptis į šiuos specialistus. Kokias ligas jie gydo? Kokie simptomai rodo, kad laikas į juos kreiptis? 

„Hematologija – mokslas apie kraują ir kraujo ligas. Hematologai – aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, kurių specializacija yra kraujo ir kraujo komponentų ligos. Tai apima kraujo ir kaulų čiulpų ląsteles, limfmazgius, blužnį, jų ištyrimą, diagnostiką ir gydymą“, – aiškina gydytoja hematologė Eglė Simaškienė.

Pasak pašnekovės, į gydytojus hematologus dažniausiai kreipiamasi dėl bendro kraujo tyrimo pakitimų (sumažėjusių leukocitų, trombocitų, mažakraujystės), limfmazgių ar blužnies padidėjimo ir krešėjimo sutrikimų. Svarbiausia gydytojo hematologo darbo dalis – rasti kraujo ligos priežastį ir paskirti efektyvų gydymą. Gydytojas hematologas taip pat suteikia išsamią informaciją apie veiksmingas profilaktines priemones, kurios padeda išvengti kraujo sistemos ligų paūmėjimo ir komplikacijų, pateikia individualias rekomendacijas.

Kada susirūpinti

Gydytojos teigimu, kraujo ligos yra sudėtingos ir dažnai nėra kokių nors specifinių simptomų. Paprastai į hematologus kreipiamasi dėl anemijos (mažakraujystės), taip pat kai svyruoja leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių), trombocitų (už krešėjimą atsakingų ląstelių) kiekis, sutrinka krešėjimo sistema, kakle, pažastyse, kirkšnyse atsiranda mazgelių ar guzelių, savaime susiformuoja hematomos, padidėja limfmazgiai ar blužnis.

Nepaaiškinamas nuovargis, bendras silpnumas, savaiminis svorio mažėjimas, plaukų slinkimas, kaulų skausmai, stiprus naktinis prakaitavimas, be infekcijos esanti temperatūra ir kiti nespecifiniai požymiai, būdingi ne tik hematologinėms, bet ir kitoms ligoms, taip pat gali būti priežastis, dėl kurios šeimos gydytojas gali rekomenduoti pasikonsultuoti su hematologu.

Pasak E.Simaškienės, net ir reguliariai atliekamas bendras kraujo tyrimas ne visada padeda nuspėti kraujo ligą – yra tokių ligų ir būklių, kai šis tyrimas nieko blogo nerodo, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kraujo tyrimus, bet ir į anksčiau išvardytus simptomus.

Kaip diagnozuojama

Jei įtaria kraujo ligą, gydytojas hematologas atlieka visus reikiamus tyrimus ir tik tuomet skiria reikalingą gydymą.

„Kraujo ligoms diagnozuoti atliekami išsamūs kraujo tyrimai, dažnai pasitelkiami radiologiniai metodai (echoskopijos, rentgeno nuotraukos ir kt.), rečiau – kaulų čiulpų intervenciniai tyrimai (kaulų čiulpų punkcija ar biopsija), limfmazgių biopsijos. Siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė mažakraujystę, gali būti skiriami feritino (organizmo geležies atsargų įvertinimo), vitamino B12 kiekio tyrimai, kiti specifiniai kraujo tyrimai, gastroskopija, kolonoskopija, pilvo organų echoskopija. Nepavykus išsiaiškinti mažakraujystės priežasties, atliekama kaulų čiulpų punkcija ar biopsija, padedančios diagnozuoti mielodisplazinį sindromą, mielofibrozę, kaulų čiulpų veiklos sutrikimus, kurie irgi gali sukelti anemiją. Prireikus gali būti atliekama ir limfmazgių biopsija“, – pasakoja gydytoja hematologė.

Pasak specialistės, dažniausiai tenka diagnozuoti ir gydyti geležies stokos, megaloblastinę ir kitų rūšių mažakraujystę, hemofiliją, kitus kraujo krešumo sutrikimus, kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčius. Kartais nustatomos ir piktybinės kraujo ligos – leukemija, limfoma ir kitos. Kuo anksčiau tai pavyksta padaryti, tuo lengvesnis gydymas ir geresnės prognozės pasveikti.

Kas yra anemija

Gydytojai E.Simaškienei dažniausiai tenka konsultuoti sergančiuosius mažakraujyste (kitaip – anemija). Šia liga sergantys pacientai paprastai skundžiasi nuolat jaučiamu silpnumu, vangumu, galvos svaigimu, įprastai jie būna išblyškę, didesnio fizinio krūvio metu juos vargina dusulys.

Mažakraujystė išsivysto, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų. Dėl to organizmui ima trūkti hemoglobino, pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Šiuos pokyčius gali nulemti sutrikusi eritrocitų gamyba arba padidėjęs jų praradimas. Eritrocitų gamybą sutrikdo vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas, jis gali būti susijęs su mityba, tam tikrų vaistų poveikiu, atsirasti dėl kaulų čiulpų pažeidimo, užsitęsusio kraujavimo. Eritrocitai prarandami sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis – inkstų, onkologinėmis. Taigi mažakraujystė gali būti daug rimtesnės ligos požymis, todėl, pirmą kartą nustačius šią būklę, visada reikėtų apsilankyti pas hematologą dėl detalesnio ištyrimo.

Pasak gydytojos, vis dar neretai susiduriama su problema, kad mažakraujyste sergantiems pacientams šeimos gydytojai, remdamiesi tik bendro kraujo tyrimo rezultatais, skiria įvairius geležies preparatus. Dažnai pacientai maisto papildų su geležimi nusiperka patys, savo nuožiūra. Tačiau juos vartojant ilgą laiką, pagerėjimas būna laikinas arba būklė pablogėja. Taip gali būti laiku nediagnozuotos pavojingos ginekologinės, skrandžio, žarnyno ligos – opaligės, uždegimai, inkstų veiklos sutrikimai, onkologinės ligos. O nenustačius jų laiku, prarandama galimybė efektyviai gydyti ir išvengti komplikacijų.

Nepiktybinės kraujo ligos gali būti gydomos mikroelementais, vitaminais, gliukokortikosteroidais ar specifiniais, tai ligai tinkamais, vaistais. Piktybinių ligų gydymas apima chemoterapiją, radioterapiją, kamieninių kaulų čiulpų ląstelių transplantaciją. Delsiant kreiptis į specialistą, negydomos ligos progresuoja, o jas gydyti tampa sunkiau.

Klastingoji limfoma

Viena dažniausių piktybinių ligų, su kuria susiduria kraujo ligų gydytojai, yra limfoma. Ji sudaro maždaug trečdalį per metus diagnozuojamų visų kraujo piktybinių ligų. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama apie 350–500 naujų šios ligos atvejų.

Tai – limfinės sistemos, atsakingos už mūsų imunitetą, liga. Limfinių ląstelių (limfocitų) yra limfmazgiuose, blužnyje, kraujyje, kaulų čiulpuose, tonzilėse, žarnyne, plaučių audinyje ir daugelyje kitų organų. Todėl ir limfoma gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ir organe, o jos požymiai gali būti labai skirtingi. Dažniausias šios ligos simptomas – padidėję limfmazgiai. Tačiau ja sergantis žmogus gali jausti tam tikrus simptomus skrandyje, o liga diagnozuojama endoskopijos metu. Pasitaiko atvejų, kai žmogus be priežasties nuolat kosėja ir, atlikus tyrimus, paaiškėja, kad padidėję tarpuplaučio limfmazgiai spaudžia bronchus. Kai limfoma atsiranda galvos smegenyse, skundžiamasi galvos skausmais, gali prasidėti traukuliai, paralyžius. Kitais atvejais pakyla temperatūra, prakaituojama, krinta svoris. Tačiau pasitaiko, kai sergantysis nejaučia jokių simptomų ir kraujo, limfmazgių pokyčiai nustatomi profilaktinio kraujo tyrimo, rentgenogramų ar echoskopijų metu.

Pasak gydytojos hematologės, ankstyva ligos diagnostika dažniausiai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra limfoma ir kaip greitai ji progresuoja. Lėtai augdamas limfmazgis dažniausiai nesukelia nemalonių pojūčių, todėl pokyčiai gali būti nustatomi tik atliekant profilaktinius tyrimus. Kitos limfomos, atvirkščiai, yra labai agresyvios. Jeigu jos pasireiškia matomoje vietoje, dažniausiai pacientai nedelsdami kreipiasi į gydytoją. Be to, kai limfoma progresuoja greitai, staigiai didėjantis limfmazgis sukelia skausmą.

Tačiau kad ir kokia klastinga ši liga, ji nėra nuosprendis. Labai dažnai, kad ir kokio amžiaus pacientas būtų, pavyksta pasiekti visišką šios ligos remisiją ir užtikrinti tolesnį visavertį gyvenimą.

Gydytojos teigimu, užbėgti už akių šiai klastingai ligai galima atliekant profilaktinius tyrimus. Pasak specialistės, bent kartą per metus kiekvienas savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad šis apžiūrėtų, skirtų kraujo tyrimus, echoskopiją.

Kraujo ligų profilaktika

Pasak gydytojos hematologės, dauguma piktų ar retų hematologinių susirgimų gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, tačiau daugumos ligų priežastys nežinomos. Kitos ligos atsiranda dėl tam tikrų elementų, vitaminų stokos maiste. Tad geriausia profilaktika yra tokia pati kaip ir kitų ligų – sveikai maitintis, palaikyti normalų kūno svorį, būti fiziškai aktyviam (bent 150 min. per savaitę), atsisakyti žalingų įpročių, gerai išsimiegoti, atlikti profilaktinius kraujo ir vidaus organų tyrimus.

Sergant mažakraujyste labai svarbi ir tinkama mityba, nes su maistu gaunamą geležį ar vitaminą B organizmas daug geriau įsisavina. Sergant kraujo krešėjimo sutrikimais dažnai reikia koreguoti ir kasdienius įpročius, gyvenimo būdą.

„Gerėjant diagnostikai ir medicinai sparčiai žengiant į priekį, kai kurias piktybines kraujo ligas šiandien galima išgydyti visiškai. Svarbiausia – nepamiršti pasirūpinti savo sveikata laiku“, – optimistine gaida baigia pokalbį gydytoja hematologė E.Simaškienė.

Parengė Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video