Osteoporozės sukeltas kaulų retėjimo ir silpnėjimo procesas – ilgas, tačiau nepastebimas. Dažniausiai žmonės nejaučia jokių apie tai galinčių įspėti simptomų.

Simptomų yra nemažai

„Dažnai sergantieji nepajunta nė vieno osteoporozės simptomo ir pirmasis ligos požymis, o kartu ir komplikacija, būna kaulo lūžis. Jį gali sukelti net minimali trauma, pavyzdžiui, kai žmogus pargriūva. Tada dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubens kaulai, žastikaulis, o nuvykus į gydymo įstaigą pacientui pranešama, kad to priežastis – osteoporozė“, – sako vaistininkė Irena Garuckienė.

Vaistininkė priduria, kad apie osteoporozę išduoti gali ir anksčiau nei kaulo lūžis pasireiškiantys simptomai. Tada gali dingti apetitas, atsirasti raumenų silpnumas, naktinis kojų prakaitavimas ir mėšlungis, kamuoti skausmas juosmens srityje ir apatinėje krūtinės dalyje. Dėl šios priežasties reikėtų akylai sekti savo būklę, o atsiradus šiems simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Galimi padariniai visam gyvenimui

Visų lūžių atvejais pasireiškia nuolatinis, ūmus, maudžiantis, stiprėjantis skausmas. Lūžus stuburo slanksteliams skausmas būna toks stiprus ir intensyvus, kad žmogus negali atsisėsti. Po lūžių šioje srityje krypsta stuburas, kinta laikysena, formuojasi kupra, sumažėja ūgis.

„Pavojingiausi žmogaus sveikatos būklei yra šlaunikaulio, ypač šlaunikaulio kaklelio lūžiai. Ši trauma ilgam prikausto prie lovos, todėl osteoporozė progresuoja dar sparčiau. Be to, atsiranda ir kitų komplikacijų rizika, dėl kurių sveikatos būklė gali pablogėti kritiškai. Sunkiausios komplikacijos gali sukelti neįgalumą visam gyvenimui“, –  įspėja I.Garuckienė.

Riziką susirgti didina žalingi įpročiai

Vis dar yra manančių, kad su kaulų retėjimą, trapumą ir jų lūžius sukeliančia osteoporoze susiduria tik garbingo amžiaus žmonės. Tačiau šios ligos išsivystymą lemiančių rizikos faktorių yra gerokai daugiau, o dalis jų – sveikatai žalingas gyvenimo būdas. Tai reiškia, kad juos galima kontroliuoti.

„Tokie rizikos faktoriai, kaip amžius, lytis, šeimos ligos istorija, menopauzė, turimos gretutinės ligos nėra kontroliuojami. Tačiau tokius ligos išsivystymą lemiančius veiksnius, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, dideli kofeino kiekiai, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, galima valdyti ir jų keliamą riziką mažinti asmeninėmis pastangomis“, –  pasakoja I.Garuckienė.

Rizika susirgti osteoporoze ir dėl to patirti kaulų lūžius reikšmingai padidėja kiekvienai menopauzę išgyvenusiai moteriai ir 50-ies metų sulaukusiam vyrui.

Gyvenimo būdas

I.Garuckienė sako, kad siekiant išsaugoti reikiamą kaulinio audinio masę ir visavertę struktūrą, tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu reikia rūpintis dar jauname amžiuje. Tačiau pradėti niekada ne vėlu, nes šie du veiksniai ne tik veikia prevenciškai, bet ir stiprina ligos paveiktus kaulus.

„Rekomenduojama mitybos racioną praturtinti maisto produktais, kuriuose gausu kalcio. Šis mineralas yra svarbiausia statybinė kaulų medžiaga, sustiprinanti baltymus, iš kurių sudaryti kaulai. Paįvairinkite savo mitybą pieno produktais, lapinėmis daržovėmis, šalavijo (angl. chia), sezamo, saulėgrąžų sėklomis, džiovintais vaisiais, avižomis, grikiais – juose yra ypač daug kalcio. Jeigu šių produktų nemėgstate ar negalite vartoti, reikiamą 1 200 mg paros dozę galite gauti vartodami kalcio papildus“, – pataria vaistininkė.

Kalcio įsisavinimui – kitas naudingas vitaminas

Kalcio įsisavinimui ir kaulų stiprinimui labai svarbus yra vitaminas D, todėl būtina praturtinti mitybą ir juo. Į mitybos racioną įtraukę vitamino D turinčius produktus: riebią žuvį, kiaušinius, kepenėles, grybus, apelsinus, – gausite 10–15 proc. reikalingos paros normos. Likusią vitamino D dozę gausite pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartodami maisto papildus. Profilaktikai yra labai svarbu atsisakyti rūkymo, alkoholinių gėrimų. Taip pat reikia riboti druskos vartojimą ir mažinti išgeriamo kofeino kiekį, nes šios medžiagos apsunkina kalcio bei kitų mineralų, vitaminų įsisavinimą organizme.

„Jeigu norite stiprinti savo kaulus, lėtinti jų retėjimą, mažinti tikimybę patirti kaulų lūžius, rekomenduojama išbandyti greitą arba intervalinį ėjimą ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę ir reguliariai atlikti jėgos bei pusiausvyros pratimus“, – pataria I.Garuckienė.

Nors dalies osteoporozę sukeliančių rizikos faktorių negalime kontroliuoti, šios ligos išsivystymo riziką ir jos pasekmes galime mažinti darydami tai, kas nuo mūsų priklauso: gyvendami sveikai.