Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kad maistas vasarą nesusargdintų

Vasarą žmonės linkę valgyti mažiau, kartais – ne itin sveikus užkandžius, kartu pamiršta ir elementarias higienos taisykles, maistą laiko netinkamomis sąlygomis. Taip padidėja rizika apsinuodyti.

Valgykime visavertį maistą

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad vasarą į mitybos racioną reikėtų įtraukti įvairesnių produktų: „Galime rinktis iš daugybės šviežių vaisių, daržovių ir uogų, užaugintų Lietuvoje – kuo daugiau skirtingų spalvų, tuo geriau. Pietums vertėtų rinktis garuose keptą žuvį, vištieną, taip pat virtas ar konservuotas ankštines daržoves. Jei norisi užkandžiauti, galima orkaitėje išsikepti morkų ar burokėlių, kurie atstos parduotuvėje perkamus traškučius, prie jų galima pasigaminti užtepėlių iš džiovintų pomidorų. Vakarienei galima rinktis šaltą sriubą, salotas su sūriu, žuvimi ar neriebia mėsa, galima valgyti ir kruopų košę.“  

Paklausta apie vasarą lietuvių mėgstamus šaltibarščius, D.Pipiraitė-Lazarevičienė pranešime žiniasklaidai sako, kad tai geras, gaivinantis patiekalas, suteikiantis ne tik vertingų skaidulų, antioksidantų, skysčių, bet ir žarnynui reikalingų mikroorganizmų.

Gydytoja dietologė primena, kad vasarą, kaip ir kitais metų laikais, nereikėtų valgyti sotaus kaloringo maisto, pavyzdžiui, keptų mėsos gaminių ar riebaluose keptų patiekalų, taip pat nepataria vartoti gėrimų su dirbtiniais saldikliais, alkoholio. Svarbiausia, anot jos, vengti kraštutinumų, pasirūpinti subalansuota, visaverte mityba, judėti.

Piknikai: neatleiskime vadelių

Vasara – ne tik šviežių daržovių ir vaisių, bet ir maisto ant žarijų ruošimo sezonas. Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad mėgaujantis tokiais patiekalais atsiranda įvairiausių su sveikata susijusių pavojų.

„Kepant maistą aukštoje temperatūroje, o ypač mėsą ar žuvį, išsiskiria glikotoksinai, organizme dažnai sukeliamas oksidacinis stresas, senėjimo procesai. Visiškai atsisakyti keptų produktų nereikia – paprasčiausiai pakaktų išlaikyti balansą. Pavyzdžiui, jeigu mėgaujatės šašlykais, nepamirškite šio patiekalo praturinti įvairiausiomis šviežiomis daržovėmis ar vaisiais. Jie veikia kaip antioksidantai“, – sako ji.

Piknikai, vakarienės lauke ar kavinių terasose – dar keli dalykai, be kurių neįsivaizduojama vasara. Tiems, kurie vasarą linkę labiau atleisti vadeles, D.Petrauskienė pataria laikytis tam tikro režimo: reguliuoti suvalgomo maisto kiekį, stengtis valgyti mažesnėmis porcijomis, vengti neplanuotų užkandžiavimų arba besaikio valgymo.

„Natūralu, kad leisdami laiką su draugais ir artimaisiais, žmonės yra linkę prisivalgyti daugiau, todėl svarbu planuoti dienos maistą. Jeigu žinote, kad vakare su draugais piknikausite – pirmoje dienos pusėje rinkitės lengvesnius patiekalus. Dar vienas svarbus dalykas – vandens gėrimas. Pajutę alkį pirmiausia išgerkite vandens. Mat alkis gali būti jaučiamas ir dėl vandens trūkumo organizme. Per dieną reikėtų išgerti apie 30 ml vandens vienam kilogramui kūno svorio, arba bent jau 2–2,5 litro. Vasarą, ypač kai karšta, daug prakaituojame, jo reikėtų išgerti ir dar daugiau“, – sako ji.

Anot gydytojos dietologės, išsiruošus su šeima į pikniką nebūtina rinktis riebių ir kaloringų užkandžių. Piknikams puikiai tinka lengvas, skanus ir sveikas maistas, kuriuo mėgautis galėsite be jokios sąžinės graužaties. Pavyzdžiui, mėgstamų daržovių lazdelės su humusu, vietnamietiški suktinukai su daržovėmis, uogos ir vaisiai su riešutų sviestu, naminiai ledai, pagaminti iš graikiško jogurto, braškių, šaukštelio medaus, naminiai avižiniai sausainiai, alyvuogės.

Atsargiai – bakterijos!

Nors vasara yra palankus metas mėgautis sveiku maistu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jis gali sutrikdyti sveikatą – netinkamai laikomas ir ruošiamas, gali sukelti virusinį arba bakterinį apsinuodijimą.

 Virusinio apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms po užkrėsto maisto suvartojimo ir trunka neilgai, būna lengvesni, dažniausiai praeina savaime. Sunkesni būna bakterijų sukelti apsinuodijimai. Žarnyno infekcijas sukeliančių bakterijų gali atsirasti termiškai neapdorotoje mėsoje, paukštienoje, nepasterizuotuose pieno produktuose, taip pat kiaušiniuose, jūrų gėrybėse. Užterštos gali būti ir šviežios daržovės ar vaisiai: tai nutinka jas laistant nešvariu vandeniu, nuimant ar gabenant į pardavimo vietas nesilaikant higienos taisyklių. Į žmogaus organizmą su maistu patekusios bakterijos dauginasi, gamina toksinus ir sukelia žarnyno infekciją.

Paprastai žarnyno infekcija pasireiškia praėjus 6–48 valandoms po to, kai buvo suvalgytas netinkamai pagamintas maistas. Pagrindiniai infekcijos sukeliami simptomai: pykinimas, vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas, dingęs apetitas. Žmogus netenka daug skysčių, todėl jam gresia dehidratacija.

Salmoneliozė – viena iš dažniausių infekcijų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai informuoja, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių infekcijų – salmoneliozė. 2021 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 283 salmoneliozės atvejai.

Vartojant nesaugų maistą gali plisti ir kitos bakterinės žarnyno infekcijos: kampilobakteriozė, jersiniozė, ešerichiozė, listeriozė.

Skiepų nuo šių ligų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugaus maisto vartojimas, tinkama higiena – švarios rankos, švari aplinka.

Jei apsinuodijote

„Visų pirma, apsinuodijus svarbu atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir skysčių kiekį, tam geriausia gerti negazuotą mineralinį vandenį ar vaistažolių arbatą (ramunėlių, medetkų, šalavijų, pelynų, kmynų), venkite saldžių limonadų, kavos. Svarbu prisiminti, kad viduriavimo ar vėmimo nereikia stabdyti vaistais ar savarankiškai gerti antibiotikų. Ar žmogus apsinuodijo bakterijomis užkrėstu maistu, nustatyti gali tik gydytojas, tad tik jis gali paskirti tinkamą gydymą. Be to, kartais vaistai tik pablogina situaciją – sustabdžius viduriavimą, ligos sukėlėjai nepasišalina iš žarnyno ir dauginasi toliau. Jei apsinuodijusio žmogaus būklė blogėja ar simptomai nepraeina per dvi paras, reikia nedelsiant kreiptis į medikus“, – pataria D.Pipiraitė-Lazarevičienė.

Savijautai gerėjant žmogus gali pradėti valgyti ryžių arba avižų košės, vištienos sultinio ar virtos vištienos, tačiau dar kurį laiką turėtų vengti daug skaidulų turinčio maisto, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių.

Geriausia profilaktika – higiena ir atidumas

Gydytoja dietologė D.Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad išvengti žarnyno infekcijų padės asmeninė ir maisto higiena, griežta maisto produktų ir patiekalų kontrolė. Pirmiausia ji primena, rodos, elementarias, tačiau dažnai pamirštamas rankų higienos taisykles: „Nusiplauti rankas kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu yra savaime suprantama – plaudami rankas muilu, riziką susirgti infekcinėmis ligomis sumažinsite kone per pusę. Tą reikėtų daryti ir išsipūtus nosį, nusikosėjus ar nusičiaudėjus, parūkius, paglosčius šunį ar katę. Telefonai yra tikra mikrobų kaupykla, todėl pasinaudojus bendru telefonu taip pat reikėtų pasirūpinti higiena, nepamirškite periodiškai dezinfekuoti ir asmeninio mobiliojo telefono. Žinoma, rankas reikia nusiplauti ir  prieš gaminant maistą, ir prieš valgant.“ 

Gydytoja ragina nepamiršti ir pagrindinių taisyklių: maisto produktus laikyti žemoje temperatūroje, prieš gaminant ar valgant kruopščiai nuplauti, termiškai apdoroti tinkamoje temperatūroje. „Greitai gendančius produktus – mėsą, pieną, žuvį ir kitus, – būtina laikyti žemoje temperatūroje. O juos termiškai apdorojant reikia prisiminti, kad, pavyzdžiui, mikrobai mėsoje žūva temperatūrai pasiekus +78 laipsnius. Prieš gaminant, produktus būtina gerai nuplauti po tekančiu vandeniu. Labai dažnai žmonės kartu laiko termiškai apdorotus ir neapdorotus produktus – iš tiesų, juos reikėtų laikyti atskirai, naudoti atskirus įrankius. Galiausiai būkite atidūs maisto produktus pirkdami turgavietėse, nes sunku žinoti, kokiomis sąlygomis jie buvo laikomi“, – vardija D.Pipiraitė-Lazarevičienė ir priduria, kad, kilus abejonėms dėl produkto šviežumo, jo reikėtų paprasčiausiai atsisakyti.

Maisto laikymo ir gaminimo taisyklės:

• Maisto produktus pirkite tik tose prekybos vietose, kuriose palaikoma tinkama jų laikymo temperatūra ir higienos sąlygos.

• Pasirūpinkite, kad pirkinių krepšyje ar šaldytuve neapdoroti maisto produktai (pavyzdžiui, mėsa, žuvis, kiaušiniai) nesiliestų su produktais, kurie nebus termiškai apdorojami (pavyzdžiui, vaisiai, daržovės).

• Nenaudokite tos pačios pjaustymo lentelės ar įrankių neapdorotai mėsai, žuviai ir vaisiams, daržovėms, kurie nebus termiškai apdorojami.

• Vaisius, daržoves, mėsą, žuvį gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu.

• Užšaldytus produktus atitirpinkite tik šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje, antrą kartą neužsaldykite.

• Nepalikite maisto kambario temperatūroje ir tiesioginiuose saulės spinduliuose. Paruoštą maistą kambario temperatūroje galima laikyti 1–2 valandas.

Rekomenduojami video