Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ką turime žinoti apie glaukomą?

Lietuvoje apie 32 tūkst. žmonių serga glaukoma, kuri sukelia negrįžtamą aklumą. Tai klastinga lėtinė liga, kurią žmogus be gydytojo pagalbos ir dėl informacijos stokos dažniausiai pastebi per vėlai.

Aklumo priežastis

Pasak Panevėžio apskrities ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjo, gydytojo oftalmologo Kęstučio Kučinsko, reikia stebėti, kada regėjimas pradeda silpti, o tai pajutus – nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Glaukoma – padidėjusio akispūdžio liga. Pasak gydytojo K.Kučinsko, prastėja regos nervą sudarančių ląstelių mityba ir pamažu jos žūva. Tai dar vadinama atrofija.

„Šią ligą reikia gydyti, kol žmogus mato gerai, nes vėliau neįmanoma atkurti ląstelių“, – tvirtino K.Kučinskas. Glaukoma dažnai būna neišgydomo aklumo priežastis. Nors ji dažniausiai nustatoma vyresniems žmonėms, ja gali sirgti ir jaunesni žmonės. Gydytojas teigė, kad yra kelios glaukomos formos. Ji gali būti priepuolinė, uždaro kampo ir atviro kampo. Skiriasi kiekvienos formos simptomai. Ši liga apgaulinga ir iš pradžių žmogus nejaučia negalavimų. Glaukoma dažniausiai prasideda nepastebimai, be jokių ypatingų požymių ar nusiskundimų. Dažnai nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti akių pas gydytoją dėl padidėjusio ašarojimo, akių nuovargio, perštėjimo, graužimo pojūčio akyse, pablogėjusio regėjimo iš arti ar toli. Sergant glaukoma, regėjimas gali nesikeisti, tačiau, progresuojant ligai, žmogus gali pastebėti „šešėlį“ iš nosies pusės, miglą regėjimo lauke. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis. Progresuojant glaukomai, tampa sunku orientuotis aplinkoje, nes matoma tarsi pro vamzdį.

Nejaučia simptomų

„Vienos glaukomos formos lengvesnės, kitos – sunkesnės, – sakė gydytojas K.Kučinskas. – Sergant priepuoline glaukoma, gali skaudėti galvą, akis, pykinti. Uždaro kampo glaukomos požymiai – kaktos, antakių skausmai, pykinimas, vėmimas. Jie laikomi ir kitų ligų požymiais. Laiku pastebėtą šią glaukomą galima sustabdyti lazerio procedūromis. Atviro kampo glaukoma itin klastinga. Žmogus dažniausiai nejaučia jos simptomų ir nežino, kad ja serga, bet pasekmės būna labai rimtos. Jei žmogus vyresnis nei 40 metų ir jo šeimoje buvo sergančiųjų glaukoma, jam reikėtų tikrintis regėjimą bent kartą per metus, nors glaukomos simptomų jis nejaučia.“

Glaukomos požymiai – akies dugno pakitimai, akių nuovargis, ašarojimas, skausmas, išsiplėtusios akies kraujagyslės. Jų sergantysis glaukoma gali net nejausti. Pasak gydytojo, kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengviau išsaugoti regą, nes, ligai vystantis, žūva ląstelės, jų nebegalima atkurti. Cukrinis diabetas, migrena, aukštas arba žemas arterinis kraujospūdis, ilgalaikis kortikosteroidinių hormonų vartojimas yra svarbūs glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai. Nustatyta, kad moterys glaukoma serga dažniau nei vyrai.

Rekomendacijos

 Vaikų regėjimą tikrinti iki vienų metukų, sulaukus trejų ir prieš einant į mokyklą.

 Profilaktiškai tikrintis akis būtina kas 2–3 metus, o jei nustatyta trumparegystė, – kas pusę metų.

 Namuose, darbe ar mokykloje svarbu paisyti higienos normų: būtinas geras apšvietimas, darbo vieta turi būti įrengta taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės dešiniarankiams (kairiarankiams – atvirkščiai). Skaityti rekomenduojama ne mažesniu kaip 30 cm atstumu nuo akių; jei skaitoma 40–50 min., reikia daryti 10 min. pertrauką.

 Vyresniems kaip 50 metų žmonėms akispūdį rekomenduojama matuoti vieną kartą per metus (ankstyva glaukomos diagnostika).

 Rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją po bet kokios, nors ir mažiausios, akies traumos, kad būtų išvengta kataraktos.

 Gerti daug vandens, mažiausiai 12 stiklinių per dieną, kad akys nesausėtų. Vanduo padeda išstumti atliekas iš organizmo.

 Tinkamai sportuoti ir kuo daugiau laiko praleisti lauke. Fizinis aktyvumas, kaip ir sveika mityba, – geriausias sveikų akių receptas.

Jei akyse pradedate jausti skausmą, ašarojimą, padidėjusį jautrumą šviesai, susilieja vaizdas ar akys ima raudonuoti, nedelsdami kreipkitės į akių gydytoją!

Parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video