Kas iš mūsų nėra patyręs nugaros skausmo? Vieniems tai – vos ne kasdienis, nuolatinis lengvas dilgčiojimas kurioje nors stuburo vietoje, kitus suriečia netikėtai ir nepakeliamai skausmingai. Ką slepia nugaros skausmas? Ar įmanoma jo išvengti?

Nugaros skausmo abėcėlė

Visą dieną nugara yra veikiama įvairiausių jėgų: atliekamų sukinių, staigių judesių, netaisyklingos laikysenos, sėdėjimo susikūprinus. Visa tai gali pažeisti bet kurį iš daugelio stuburo segmentų ir sukelti išvaržą, raumenų patempimą, netinkamą laikyseną, nervo suspaudimą, stuburo kanalo susiaurėjimą (stenozę), slankstelių lūžius, osteoporozę ar natūralius senėjimo procesus.

„Nugaros skausmas būna ūminis ir lėtinis. Ūminis skausmas dar gali būti vadinamas mechaniniu, kuris būna tik vienoje vietoje. Tokiu atveju dažnai jaučiamas aštrus ir staigus skausmas, kuris greitai ateina ir praeina arba yra pastovus ir pulsuojantis. Raumenų patempimas – bene dažniausia tokio skausmo priežastis. Ūminis skausmas gali kartotis“, – aiškina vaistininkė Laura Vanagaitė.

Lėtinis skausmas dar vadinamas radikulitiniu. Pasak specialistės, pacientai jį apibūdina kaip elektros šoką, einantį iš stuburo kanalo nerviniu keliu. Šio tipo skausmą sukelia stuburo nervo šaknies suspaudimas arba uždegimas. Skausmas jaučiamas apatinėje nugaros dalyje – juosmens srityje ir gali nukeliauti į koją, gali būti jaučiamas kojos tirpimas. Tokį skausmą gali sukelti stuburo išvarža, stenozė arba skoliozė, pavyzdžiui, kai stuburas pasisuka į šoną, sukreivėja, dėl ko susiformuoja netaisyklinga laikysena, taip pat ir stresas.

„Kartais norint nustatyti ar patvirtinti pagrindinę skausmo priežastį reikalingi diagnostiniai tyrimai: rentgenas, magnetinis rezonansas arba diagnostinės injekcijos. Šie tyrimai atliekami dėl to, kad būna atvejų, kai sunku nustatyti pagrindinę skausmo priežastį. Taip yra dėl to, kad žmogaus smegenims sudėtinga atskirti vieną stuburo sužalojimą nuo kito, esančio visai šalia“, – teigia L.Vanagaitė.

Vaistai gali sukelti šalutinį poveikį

Dauguma nugaros skausmų yra gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo: ibuprofenu ir naproksenu. Taip pat tinka ir skausmą malšinantys vaistai ar analgetikai, tokie kaip acetaminofenas, nors jie ir neturi priešuždegiminių savybių. Vaistininkė pataria nevartoti daugiau vaistų ar didesnėmis dozėmis, nei rekomenduojama.

„Visada pacientus raginu pasitarti, nes šie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, o tai yra gan dažnas reiškinys. Pasikalbėjus su pacientu, kuris atėjo į vaistinę prašyti pagalbos dėl sutrikusios inkstų veiklos, padidėjusio skrandžio rūgštingumo ar susidariusių opų, paaiškėja, kad jis ilgą laiką netinkamai vartojo priešuždegiminius vaistus. Gana saugūs yra vietiškai naudojami tepalai, kurių sudėtyje yra ibuprofeno, lidokaino, taip pat tinka įvairūs eteriniai aliejai, kurie taip pat malšina skausmą“, – pataria ji.

Pagalba nugarai be vaistų

Kovojant su skausmu L.Vanagaitė rekomenduoja pasitelkti ir alternatyviąją mediciną: masažą, akupunktūrą, įvairias atsipalaidavimo praktikas, jogą, šilumos ar šalčio terapiją.

„Staiga patyrus traumą, pavyzdžiui, sportuojant pasitempus nugarą arba po treniruotės jaučiant spazminius raumenų skausmus, pirmajai pagalbai dažniausiai naudojama šalčio terapija. Diskomfortą gali palengvinti ir pažeistose vietose padėti sumažinti skausmą bei uždegimą ledo pakuotė. Tik negalima jos dėti tiesiai ant odos, būtina apvynioti plona medžiaga, kad šaltis nepažeistų odos. Sumažinus uždegimą, jau galima naudoti ir šildomuosius kompresus arba tepalus, tačiau ant uždegimo židinio vietos tokie kompresai nededami“, – perspėja vaistininkė.

Dažniausiai nugaros skausmai yra gydomi namuose, mat pritaikius tradicinės ir alternatyviosios medicinos gydymo būdus, įmanoma pasiekti puikių rezultatų. Vaistininkė priduria, kad net ir neturint didelių problemų yra rekomenduojama gerinti laikyseną taikant tinkamas kėlimo technikas, atliekant tempimo pratimus, taip gerinant pagrindinių raumenų tonusą ir lankstumą.

„Mankštinantis namie reikėtų nepamiršti, kad nebūtina pratimų atlikti idealiai taip, kaip įvairiuose vaizdo įrašuose juos demonstruoja patyrę specialistai, mat jie turi didelę praktiką, todėl lygiuotis nereikėtų. Svarbu – nepersistengti, o atsiradus skausmui – sustoti. Patartina pasitarti su kineziterapeutais arba fizinio lavinimo treneriais, kurie paaiškintų ir parodytų pratimus, atitinkančius jūsų savijautą“, – sako L.Vanagaitė.

Jei dirbama namuose

Darbas namų sąlygomis iš esmės pakeitė kasdienę rutiną ir, svarbiausia, pačią darbo vietą. Tapo įprasta dirbti sėdint prie virtuvės stalo, gulint lovoje ar kitoje iš pirmo žvilgsnio patogioje namų vietoje. Kineziterapeutė Aušrinė Žemaitytė įspėja, jog netaisyklinga laikysena ilgainiui gali turėti itin rimtų komplikacijų.

Pasak kineziterapeutės, mažas aktyvumas pandemijos metu gyventojus paskatino kreiptis į medicinos specialistus. Žmonės skundžiasi stuburo skausmais, suprastėjusia laikysena, pečių juostos bei tarpumenčio įtampa, galvos skausmais ir jaučiamu nuovargiu. „Sėdint netaisyklingai, stuburas praranda fiziologinius linkius, tarpslanksteliniams diskams tenka nevienoda apkrova, įsitempia raumenys, raiščiai, atsiranda maudimas, sustingimas, kinta laikysena“, – aiškina kineziterapeutė.

Anot A.Žemaitytės, ištisas dienas dirbantys prie kompiuterių pamiršta keisti kūno pozicijas – sėdima pakrypus, nedaromos pertraukėlės.

„Dieną rekomenduojama kuo dažniau daryti 5–10 minučių pertraukėles, idealiausia, kas 30–40 minučių. Jų metu rekomenduojama atsistoti ir pajudėti, pasivaikščioti, atlikti tempimo pratimus. Tokiu būdu vienoms raumenų grupėms leisite pailsėti, o kitas – aktyvinsite“, – sako kineziterapeutė.

Ji atkreipia dėmesį ir į specialius pratimus bei fizinį aktyvumą, kurio pandemijos metu taip stinga: „Svarbu atlikti kaklo, tarpumenčio, juosmens srities, sėdmenų raumenis tonizuojančius pratimus. Dar didesnė nauda yra tuomet, kai, atsižvelgdamas į fizinę būklę ir pajėgumus, šiuos pratimus individualiai parenka specialistai“, – aiškina A.Žemaitytė.

Kineziterapeutė pažymi ir padėčių keitimo svarbą. Pasak jos, biuruose vis dažniau įrengiami reguliuojamo aukščio stalai, sudaromos sąlygos dirbti stovint. Šį modelį pravartu taikyti ir dirbant namuose.

„Norint išvengti nugaros skausmų, rekomenduojama valandą padirbti sėdint, kitą valandą – stovint, tuomet vėl atsisėsti. Stovint galima pernešti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, jau vien taip įdarbinami kojų bei sėdmenų raumenys“, – dėsto ji, tačiau priduria, kad ne tik sėdėjimas, bet ir ilgas stovėjimas ar gulėjimas vienoje padėtyje turi įtakos mūsų kūnui – ilgalaikės statinės padėtys kenkia stuburui.

A.Žemaitytė akcentuoja ir kitą taisyklingai laikysenai svarbų faktorių – darbo vietos ergonomiką, nes tai padeda išlaikyti fiziologinius stuburo linkius.

„Svarbu pasirinkti kokybišką darbo kėdę su atrama nugarai, porankiais, tinkamai nustatyti monitoriaus aukštį. Jeigu dirbate su nešiojamuoju kompiuteriu, jis turėtų būti padėtas ne ant kelių ar tiesiog stalo, o aukščiau, akių lygyje“, – sako ji.

Kineziterapeutė pabrėžia, kad nugaros skausmų varginamiems žmonėms vien tik nuskausminamųjų vaistų vargu ar pakaks. Skausmą gali malšinti teisinga sėdėsena ir laikysena, medicinos specialistų patarimų laikymasis. „Medikamentai veikia tik simptomus, retai pačią skausmo priežastį. Todėl geriausias vaistas yra judėjimas. Siekiant dar didesnio poveikio, rekomenduojama gydomuosius pratimus derinti su masažais arba kineziologiniu teipavimu“, – akcentuoja specialistė.

A.Žemaitytė priduria, kad jei jaučiate diskomfortą, įtampą ar skausmą, kuris plinta į kojas, rankas ar galvą, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į medicinos specialistus. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo efektyviau galima išspręsti problemą ir užkirsti kelią lėtiniams procesams.

Laisvalaikis prie televizoriaus

Laisvalaikis prie televizoriaus – vis dar populiarus laiko leidimo būdas, ypač tarp vyresnės kartos žmonių. Tačiau sveikatos specialistai sako, jog net šį laiką galima praleisti taip, kad jis taptų naudingas sveikatai. Jie pataria žiūrint televizorių atlikti nesudėtingus fizinius pratimus: tampyti elastingą gumą, daryti pritūpimus, atsispaudimus, stovėti ant pusiausvyros lavinimo treniruoklio, žingsniuoti vietoje aukštai keliant kelius ir pan. Fiziniam aktyvumui galima panaudoti ilgas reklamines pertraukas.