„Psichologas, psichiatras, psichoterapeutas – kuo kiekvienas iš jų gali padėti? Kada ir kokiais atvejais praverčia jų konsultacija?“ – klausia Neringa.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

XXI amžiuje visuomenė daugiau dėmesio skiria žmogaus psichikos sveikatai, gerovei, laimei. Kaip nepasimesti ieškant pagalbos, paramos ar gydymo, kaip rasti tiesiausią kelią? Tuo labiau kad šiandien yra ir kitų profesijų atstovų, galinčių padėti: socialiniai darbuotojai, teisės specialistai, pagaliau mes patys dažnai imamės guosti artimuosius – aiškinamės situaciją, skatiname aktyviau gyventi ar, priešingai, siūlome atsipalaiduoti ir pailsėti.

Įsivaizduokime liniją, kurios viename gale – specifinės bendravimo priemonės, o kitame gale – nespecifinės. Kalbant paprasčiau, viename linijos gale turėsime santykius su specialistu, o kitame – draugiškus tarpusavio santykius. Draugas mus palaikys, supras, užjaus ir... kartais netgi pasiūlys išgerti valerijonų lašų ar maisto papildų. Tokiu atveju jis pasielgs kaip specialistas. Psichiatras taip pat užjaus, stengsis suprasti, suteiks vilties. Mes galime nusivilti, nes tikimės, kad galbūt jis paskirs tinkamą gydymą, vaistus. Toks modelis atitiktų specialisto sampratą.

Psichoterapeutas – dvasinės sveikatos specialistas, ir žodis „sveikata“ čia svarbiausias. Psichologinės problemos kartais efektyviau sprendžiamos kitokiais būdais: įtaiga, atsipalaidavimu, mokymais, ir šis specialistas tą ir daro – gydo psichinius sutrikimus, pirmenybę teikdamas ne vaistams, o kitoms priemonėms. Beje, spręsdamas drauge su pacientu jo problemas, tiek psichoterapeutas, tiek psichiatras dažniausiai jas apibūdina klinikiniais terminais, žyminčiais ir sveikatą, ir ligą.

Psichologai (tiksliau – dauguma jų) apskritai neužsiima atskiro žmogaus problemomis. Jie atlieka visuomenės būklės tyrimus, dirba reklamos srityje, rengdami įtaigią reklamą, arba būna įvaizdžio specialistais. Taigi, psichologai nesprendžia su sveikata susijusių problemų.

Dažnai vartojami terminai „sveika šeima“ (suprantama, kalba eina ne apie fizinę sveikatą), „šeimos terapija“ (kalbama ne apie šeimos narių temperatūrą, o apie santykius). Perėjimas nuo fizinės į psichinę sveikatą, pagaliau, į santykių sveikatą, – bemaž beribis. Čia nėra griežtos ribos, ir tai vėlgi psichologo veiklos sritis. Jis gali teikti pagalbą žmonėms, turintiems sveikatos problemų, pvz., padidėjusį kraujospūdį dažnai nulemia netinkamas gyvenimo būdas ar stresais Psichologas šiuo atveju aiškinsis, gilinsis į streso valdymo paslaptis. Nors čia vien psichologo patarimų gali nepakakti, teks vartoti ir vaistus.

Dar viena sritis, kur psichologas gali padėti, – tarkime, padaryti sėkmingą profesinę karjerą, gyventi įdomiau. Siekiantis šito žmogus, žinoma, neturi psichikos sveikatos problemų, tačiau psichologas gali jam padėti susigaudyti, kaip kuo tiksliau įvertinti savo gebėjimus, žinias, patarti, kokiu keliu eidamas jis pasieks savo tikslų.

Skaitytojui svarbu įvertinti, kas jam svarbiausia profesinėje veikloje: uždirbti daug pinigų ar būti savarankiškam, išreikšti kūrybiškumą ar turėti ramų, be įtampos darbą? Ar jam svarbiau šeima ir ilgesnis laisvalaikis, ar profesiniai laimėjimai? Kai kyla klausimų ir nerandame į juos atsakymų, verta kreiptis į psichologą. O tų klausimų begalė daugelyje sričių – renkantis gyvenimo draugą, bendraujant su vaikais, susidūrus su darbo krūviu...