Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – vienas dažniausių virškinamojo trakto susirgimų, nustatomas 1 iš 10 į gydytoją gastroenterologą besikreipiančių pacientų. Tai lėtinė būklė, pasireiškianti pilvo skausmais, pūtimu, raižymu, tuštinimosi pokyčiais, neigiamai veikiančiais žmogaus gyvenimo kokybę.

Medicinos centrų „Northway“ gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys sako, kad nors DŽS yra neišgydomas, jo simptomai gali būti sėkmingai kontroliuojami. Specialistas pasakoja, kaip atpažinti ligos simptomus ir kodėl svarbu kreiptis dėl gydymo.

Pasak A. Kederio, šios ligos priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau manoma, kad ji gali išsivystyti dėl smegenų-virškinamojo trakto tarpusavio sąveikos pokyčių, padidėjusio jautrumo slenksčio. Pagrindinis ligą sukeliantis veiksnys – stresas, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, miego sutrikimai ir su tuo susijęs nuovargis. Ligos priežastimi gali būti ir depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas ar kiti šizoafektiniai sutrikimai. Kartais sindromui būdingi simptomai gali būti jaučiami po pilvo, ypatingai žarnyno, operacijų.

„Pastaruoju metu labiau gilinamasi į žarnyno mikrobiotos struktūrą ir funkcijas, mikrofloros pusiausvyros sutrikimai taip pat gali lemti DŽS išsivystymą“, – teigia A. Kederys.

Sergant DŽS, skausmas ir pilvo pūtimas suintensyvėja po valgio ir tęsiasi kelias valandas. Įtariant šią būklę, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Atlikus pirminius tyrimus, įprastai 3 mėnesiams skiriamas gydymas gerosiomis bakterijomis, probiotikais, antispazminiais vaistais. Jei būklė negerėja, pradeda kristi svoris, būtina kreiptis į gastroenterologą.

DŽS diagnozuojamas virškinamojo trakto problemoms tęsiantis ilgiau nei 6 mėnesius, atlikus tyrimus bei paneigus kitas skrandžio bei žarnyno ligas. Diagnozė nustatoma remiantis kriterijais, kai keičiasi išmatų konsistencija, dažnis, atsiranda skausmas, pilvo pūtimas, varginantis bent 1 kartą per savaitę bent 3 mėnesius.

Dažnai kartu su DŽS gali pasireikšti lėtinis nuovargio sindromas, lėtinis nugaros, dubens ar galvos skausmas ir kiti.

DŽS kontrolei gali būti taikomas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Įprastai skiriamas gydymas simptomus mažinančiais probiotikais, antispazminiais vaistais. Gali būti skiriami antidepresantai arba žarnyno reakciją į patiriamą stresą moduliuojantys vaistai. Rekomenduojama didelį dėmesį skirti mitybai, laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos, svarbu kokybiškas poilsis, miegas, reguliarus fizinis aktyvumas. Jeigu nustatoma, kad pagrindinė sindromą sukėlusi priežastis – depresija ar kiti psichikos sutrikimai, būtinos psichologo ar psichiatro konsultacijos, individualūs arba grupiniai kognityvinės elgesio, relaksacinės terapijos, hipnoterapijos ir kiti užsiėmimai.

Jaučiant DŽS simptomus ir nesikreipiant į specialistą, gali išsivystyti organinė liga, kuriai progresuojant gresia komplikacijos.

Dažniausia DŽS priežastis yra stresas, todėl rekomenduojama mokytis kontroliuoti emocijas, vengti stresinių situacijų arba stiprios reakcijos į stresą, koreguoti stresą nulemiančius veiksnius – pavyzdžiui, darbą. Svarbu skirti laiko poilsiui, reguliariai atostogauti ir sveikai maitintis, vengiant angliavandenių pertekliaus.