Kažko ne taip suvalgiau
– taip žmonės dažniausiai apibūdina ūmų gastritą. Jo simptomus –
skrandžio skausmą, pykinimą ir vėmimą, pilnumo jausmą skrandyje, blogą
virškinimą – yra tekę patirti ne vienam. Kaip gydyti skrandžio uždegimą
ir kokie efektyviausi vaistai nuo skrandžio uždegimo – tarp dažniausiai
girdimų klausimų vaistinėje.
Be ūminio dar gali būti
ir lėtinis gastritas, abiejų simptomai yra tokie patys, tik lėtinio
gastrito atveju mažiau išreikšti.
„Viena pacientė ilgą laiką jautė gerklės gale gumulą ir manė, kad to
priežastis yra skydliaukės problemos, kol neatsidūrė ligoninėje su
kraujuojančia žaizda skrandyje dėl ilgai negydyto lėtinio gastrito.
Pastarojo simptomas gali būti ir nemalonus skonis bei kvapas burnoje.
Kartumas burnoje gali atsirasti, jei gastritą sukelia nuolatos į skrandį
iš žarnyno patenkantis tulžies rūgšties perteklius. Negydomas lėtinis
gastritas yra pavojingas tuo, kad gali išsivystyti opaligė ar net
skrandžio vėžys“, – išskirtiniu atveju dalijasi vaistininkė Kristina
Šnirpūnienė.
Gastritas – simptomai ir priežastys
Lėtinis gastritas paprastai tęsiasi visą gyvenimą – paūmėjimai būna
dažniausiai rudenį ir pavasarį, tačiau jei pavyksta nors iš dalies
pašalinti gastrito priežastis, jie gali varginti ir rečiau.
„Dažniausia lėtinio gastrito priežastis – ilgalaikis stresas. Greitas
gyvenimo tempas, įtampa darbe, didelė konkurencija, neturėjimas laiko ne
tik pailsėti, bet ir pavalgyti kokybiško maisto sukelia jauniems
žmonėms dažnai atsikartojantį skrandžio rūgštingumo padidėjimą.
Skrandžio rūgštis, nuolatos dirgindama skrandžio gleivinę, sukelia jos
uždegimą, kuriam nuolatos kartojantis, jis po kelerių metų tampa lėtiniu
ir nebeišgydomu“, – priežastis atskleidžia vaistininkė.
Dar viena dažna problema, anot K. Šnirpūnienės, yra nuolatinis
nesteroidinių priešuždegiminių nuskausminamųjų vaistų vartojimas.
Visi
jie daugiau ar mažiau, nepaisant kokia forma yra vartojami, turi
šalutinį poveikį skrandžiui: pradžioje pasireiškia nedidelis skrandžio
skausmas, padidėjęs rūgštingumas, vėliau vystosi skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos erozijos: „gleivinės nubrozdinimai“ su nuolatiniu
skausmu ir virškinimo sutrikimais, tarp kurių pilvo pūtimas,
nevirškinimas ir vidurių užkietėjimas.
„Nuskausminamieji vaistai skiriami tik trumpam laikotarpiui, kol kamuoja
ūmus skausmas. Jei gydytojas juos paskyrė ilgesniam laikotarpiui,
būtina kartu gerti ir vaistus skrandžio gleivinės apsaugai, taip pat
svarbu rasti ir pašalinti skausmo priežastį. Pilvo ir skrandžio
skausmams malšinti skiriamas tik drotaverinas. Kiti bendri
nuskausminamieji ne tik netinka, bet gali pakenkti“, – pabrėžia ji.
Lėtinį gastritą taip pat gali sukelti aspirinas kraujo krešumui mažinti,
hormoniniai vaistai, varfarinas, priešvėžiniai vaistai.
Skrandis
Kaip gydyti skrandžio uždegimą ir kokios dietos laikytis?
Ūminį gastritą dažniausiai sukelia sunkiai virškinamas, per riebus,
aštrus maistas, sugedęs ar netinkamai ruoštas maistas, alkoholis.
Retesnės priežastys: chemoterapiniai vaistai, inkstų nepakankamumas,
traumos, nudegimai, intoksikacijos.
Paprastai liga praeina per 1-4
dienas, bet jei temperatūra nekrinta, savijauta negerėja, vemiama su
krauju ar tuštinamasi juodomis išmatomis, būtina skubiai kreiptis į
gydytojus.
„Gydymas ūminio gastrito atveju yra simptominis: vaistai nuo pykinimo ir
pilvo skausmo, jei padidėjęs rūgštingumas – vaistai rūgštingumui
mažinti, jei žmogus vemia – specialus elektrolitų tirpalas ir dieta.
Esant ūmiam gastritui pirmą dieną geriami tik skysčiai, vėliau tinka lengvos košės be riebalų, vandenyje virtų, trintų daržovių sultinys, džiūvėsiai, virta vištiena be odelės, liesa garuose virta žuvis. Valgyti reikia mažomis porcijomis, 5-6 kartus per dieną, palaipsniui kasdien didinant porcijas. Jei nėra apetito ar pavalgius jaučiamas pilnumas skrandyje, skiriami vaistai virškinimui gerinti arba maisto papildai su natūraliais virškinimo fermentais“, – vardija K. Šnirpūnienė.
Dėl skrandžio uždegimo virškinimo traktas visada būna jautrus, todėl ir
maistą reiktų rinktis neriebų, neaštrų, nekonservuotą, nerūkytą, lengvai
virškinamą, be to, tabakas bei alkoholis taip pat dirgina skrandžio
gleivinę. Tinka ramunėlių, kmynų, pankolių, melisų, valerijono arbatų
mišiniai. Skrandžio gleivinę saugo linų sėklų arbata: iš vakaro valgomas
šaukštas linų sėklų užpilamas verdančio vandens stikline, o kitą dieną
susidaręs tirštas skystis geriamas po trečdalį stiklinės pusvalandį
prieš valgį.
Gastrito gydymas – ko nedaryti?
Vaistininkės teigimu, viena iš pacientų klaidų yra su skrandžio
rūgštingumu kovoti pasitelkus sodą, mat jos išgėrus geriau pasijuntama
tik trumpam, po to deginimo jausmas sugrįžta su dviguba jėga.
REKLAMA
„Čiulpiami, kramtomi trumpo veikimo nereceptiniai vaistai puikiai tinka,
kai ko nors netinkamo užvalgius sukyla rūgštis.
Tačiau jei tokius
vaistus vartoti tenka dažniau nei 3 kartus per savaitę, tai jau rodo,
kad problema rimtesnė ir reiktų pasitarus su vaistininku ar gydytoju
rinktis ilgesnio veikimo vaistus nuo rūgštingumo“, – akcentuoja K.
Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad kartais sergantieji lėtiniu gastritu paūmėjimo metu
pradeda gerti vaistus, kurie buvo skirti ilgalaikiam rūgštingumo
reguliavimui.
Savijauta nepagerėja iš karto, nes tokių vaistų maksimalus
veikimas prasideda tik po 2-3 parų. Be to, juos reikia vartoti
mažiausiai 2 savaites, o kai kada ir iki kelių mėnesių. Per anksti
nutraukus vartojimą, gastrito paūmėjimas iš karto atsinaujina.
„Vaistai rūgštingumui mažinti keisdami skrandžio rūgštingumą daro įtaką
kitų vaistų įsisavinimui.
Pavyzdžiui, omeprazolis stiprina kraujo
krešumui skirtų vaistų veikimą, dėl ko gali per daug suskystėti kraujas.
Todėl būtina su vaistininku pasikonsultuoti dėl vartojamų vaistų
suderinamumo“, – pranešime spaudai rekomenduoja „Gintarinės vaistinės“
vaistininkė K. Šnirpūnienė.