Dauguma JAV Vėžio centrų greta standartinio gydymo taiko ir jogos užsiėmimus, kaip papildomą veiksmingą priemonę. Ši priemonė pamažu pradedama taikyti ir Lietuvoje.

Išgirdusieji vėžio diagnozę susiduria su nežinomybe, nerimu ir baime, o ligos ir gydymo pasekmės gali būti jaučiamos dar ilgą laiką po gydymo. Dažniausios ilgalaikės pasekmės – bloga miego kokybė, nuovargis, mąstymo funkcijų sutrikimai, ilgalaikis psichologinis stresas, kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai.

Įvairūs miego, mąstymo sutrikimai, fizinis pasyvumas, kaulų-raumenų skausmas, lėtinis stresas reikšmingai neigiamai veikia ne tik ligos gydymo rezultatus, bet ir sumažina galimybę gyventi kokybišką gyvenimą – dirbti, valgyti, vaikščioti, dalyvauti šeimos veikloje.

Atlikta nemažai tyrimų, patvirtinusių, kad joga yra veiksmingas būdas kontroliuoti įvairius ligos ir gydymo sukeltus šalutinius reiškinius. Tai vienas iš atsipalaidavimų metodų, tinkamas ne tik aktyvaus gydymo metu, bet ir mažinant ilgalaikes gydymo pasekmes.

Joga – tai proto ir kūno sveikatinimo terapija, apimanti tris komponentus: fizines pozas, kvėpavimo technikas ir proto atpalaidavimo pratimus. Visi šie trys komponentai yra atkeliavę ir pagrįsti tradicinėje rytų medicinoje – Indijoje, Tibete, Kinijoje.

Dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl verta rinktis jogą:

•     Gera atsipalaidavimo, nusiraminimo priemonė;
•     Padeda įveikti vėžio ligos sukeliamą nuolatinį stresą;
•     Geras fizinis aktyvumas;
•     Naudingas užsiėmimas esant kitoms lėtinėms ligoms;
•     Didina energiją, mažina nuovargį;
•     Gerina bendrą savijautą;
•     Stiprina imuninę sistemą.

 Stebint pacientus po gydymo, nustatyta, kad joga reikšmingai pagerina mąstymo funkcijas, turi teigiamos įtakos limfedemos kontrolei, vidinei energijai, streso hormono kortizolio koncentracijos sumažėjimui.