Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jei įgėlė vabzdys ar įkando gyvatė

Vasara – poilsio ir kelionių metas, bet neretai tą poilsį apkartina įgėlęs vabzdys, įsisiurbusi erkė ar įkandusi gyvatė. Kartais tai gali ne tik trumpam sutrikdyti sveikatą, bet ir sukelti didesnį pavojų.

Kaip kanda įvairūs vabzdžiai

Šeimos gydytoja Vida Uzelienė  pranešime žiniasklaidai paaiškina, kad vabzdžiai geria mūsų kraują. Uodai, akliai bei kiti mašalai turi ilgą dvivamzdį standų, bet lankstų straubliuką, kurį įbeda į odą tam tikru kampu, kad lengviau aptiktų kraujagyslę. Vieną iš vamzdelių jie naudoja seilėms, kuriose yra skausmą mažinančių cheminių medžiagų mišinys. Jis skystina kraują ir neleidžia jam krešėti. Kitas vamzdelis naudojamas kraujui siurbti. Siurbimas būna toks stiprus, kad gali suplėšyti kapiliarą – tuomet uodas tiesiog lengvai geria iš šio kraujo baseino tol, kol pasisotina. Įprastai tai trunka iki 4 minučių.

Kraują siurbia ir erkės, tiek lervos, nimfos, tiek jau suaugusios. Įsisiurbusios maitinasi tol, kol subręsta, – nuo 3 iki 6 dienų. Kuo ilgiau erkė siurbia kraują, tuo didesnė ligų perdavimo rizika. Kaip žinoma, seilėse esantis Laimo ligos ar erkinio encefalito užkratas patenka į žaizdą, kai prisisiurbusi erkė atpila kraujo, susimaišiusio su seilėmis. Be to, jei erkė buvo įsisiurbusi anksčiau, po 20–40 valandų jų seilės gali sukelti vietinę alerginę reakciją. Kartais ši alerginė reakcija aplink įsisiurbimo vietą būna gana intensyvi, ir net nesant Laimo ligos požymių, atrodo gąsdinančiai.

Visai kitaip mus gelia bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės ir kiti plėviasparniai. Kraujo jie nesiurbia, bet įgeldami specialios struktūros geluonimi suleidžia įvairių baltymų, fermentų, histamino ir kitų medžiagų turinčio skysčio. Bičių ir kitų jiems giminingų vabzdžių nuodų liaukos gamina labai daug alergizuojančių baltymų.

Bitės geluonies smaigalys turi spirale išsidėsčiusius tetraedro formos spyglius, kurie įgėlimo metu įsisriegia į elastingą odą. Dėl to bitei įgėlus, neįmanoma ištraukti geluonies. Bitei sprunkant, įgėlimo aparatas ir su juo susiję raumenys atsiskiria nuo likusio pilvelio dalies, taigi įgėlimo procesas skausmingas tiek bitei, tiek jos įgeltam žmogui.

Kokie simptomai išduoda apie įkandimą

Įprastai mašalų, erkių įsisiurbimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas, bėrimas aplink geluonies vietą. Bičių nuodai sukelia gerokai audringesnes reakcijas.

Žinodami, kaip veikia mašalų ar bičių ir jiems giminingų vabzdžių įgėlimai ar įsisiurbimai, žinosime ir kaip atitinkamu atveju elgtis. Tačiau jei vabzdžio pamatyti nepavyksta, pagal jo paliktą žymę odoje labai sunku nustatyti, kas buvo nutūpęs ant odos. Juolab kad kiekvieno organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar toksinus yra labai individuali. Jei nerimaujate dėl patirto įgėlimo, vertėtų kreiptis į gydytoją.

Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 60–70 gyvatės įgėlimų. Angies įgėlimą galima įtarti, kai odoje matyti du kraujuojantys, per centimetrą vienas nuo kito nutolę taškai, o oda aplink juos patinusi ar pamėlusi. Paprastai 70 proc. angies įgėlimo atvejų į nukentėjusiojo organizmą būna suleisti nuodai.

Alergija bitėms

Jautrumas bičių nuodams būdingas net apie 40 proc. suaugusiųjų ir 50 proc. vaikų. Dažniausiai alerginė reakcija pasireiškia daugiau nei 10 cm skersmens plotą apimančiu ir ilgiau nei 24 valandas trunkančiu patinimu, kuris sustiprėja praėjus 6–12 val. po įgėlimo, o didžiausią dydį pasiekia po 24–48 val. Tokios reakcijos pasireiškia apie 25 proc. įgeltųjų.

Apie 16 proc. įgėlimą patyrusių žmonių pasireiškia nežymi vietinė reakcija. Jam būdingas nedidelis patinimas, paraudimas, skausmas po įgėlimo. Šie simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Sisteminės (anafilaksinės) reakcijos nėra dažnos ir pasireiškia iki 5 proc. sugeltųjų. Dar retesnės, tačiau pasitaikančios, yra su įgėlimu susijusios mirtys. Jų skaičius pasaulyje varijuoja nuo 0,09 iki 0,13 proc. per metus.

Jei įgėlė bitė

Kuo greičiau ištraukite geluonį. Šiam tikslui tinka viskas, kas tuo metu yra po ranka – švarus peilis, kreditinė kortelė, medžio pliauskos briauna. Tiesiog nubraukite jais geluonį. Nepatartina naudoti pinceto, nes juo suspaudžiant, galima įtrėkšti dar daugiau nuodų.

Nors iki šiol būdavo rekomenduojama sugeltą vietą atvėsinti šaltu vandeniu, ledo gabalėliu ar bet kuriuo šaltu ar vėsiu daiktu, neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad skausmą ir patinimą veiksmingai sumažina šiltas (51 laipsnio temperatūros) kompresas, kurį ant įgeltos vietos reikia palaikyti iki 10 min. Remiantis tyrėjų išvadomis, tai vienas greičiausių būdų sumažinti skausmą, niežulį ir patinimą. Tai patvirtina ir išbandžiusieji šią rekomendaciją.

Jei visgi atsirado vietinis patinimas, niežulys, skausmas, rekomenduojama išgerti priešalerginių ar nuskausminančių vaistų.

Bitei įgėlus į galūnę, rekomenduojama ją palaikyti pakeltą.

Apsinuodijimo bičių nuodais sunkumo laipsnį lemia sugeltojo amžius, kūno svoris, įgėlimų skaičius ir individualios nukentėjusiojo savybės (imuninė būklė, gretutinės ligos, ankstesnės alerginės reakcijos).  Sunkios toksinės alerginės reakcijos ir anafilaksinis šokas yra sunkiausios būklės po bičių, širšių, vapsvų įgėlimo.

Jei įsisiurbė erkė

Grižus iš lauko visada rekomenduojama gerai apsižiūrėti kūną. Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę ar jos dalį galvos srityje, stipriai suimkite prie pat odos ir ištraukite. Šią vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 10 dienų stebėkite, kaip keičiasi įsisiurbimo vieta – ar keičiasi odos spalva, ar plinta bėrimas. Taip pat apie dvi savaites stebėkite bendrą savo būklę, o jei kyla temperatūra, skauda gerklę, galvą ar atsiranda galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Jei įkando angis

Įkandus nuodingai gyvatei, žaizda paprastai gausiai kraujuoja. Jos nereikia užspausti, tegul kraujas teka apie 30 sekundžių, kartu su juo pasišalins ir dalis nuodų. Negalima mėginti išsiurbti žaizdos turinio, nes per burnos gleivinę nuodai dar gausiau pasklis po organizmą.

Įgėlimo vietą nuplaukite švariu vandeniu, nuimkite papuošalus ir laikrodį: jei galūnė smarkiai sutinsi, jie ims veržti. Tuomet uždėkite šaltą kompresą ir tvirtai fiksuodami prie odos. Šaltis numalšins skausmą, sulėtins kraujotaką ir nuodai ne taip greitai pasklis po kūną.

Nors gyvatės suleistų nuodų koncentracija suaugusiam žmogui nėra labai didelė, vis dėlto patariama nedelsiant kreiptis į medikus, nes jei žmogus alergiškas, gali kilti rimtų komplikacijų.

Kada kreiptis pagalbos

Tiek įgėlus bitei, širšei, vapsvai, tiek įkandus angiai galimos įvairaus masto alerginės organizmo reakcijos, turinčios tokį pat išsivystymo mechanizmą. Gydytoja V.Uzelienė pateikia keletą visais šiais atvejais naudingų patarimų.

Jeigu žmogus ima dusti, pasodinkite jį taip, kad būtų lengviau kvėpuoti.

Jei jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau nei padėta galva.

Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, tikėtina, kad įvyko sisteminė toksinė reakcija. Tokiu atveju atlikite dirbtinį kvėpavimą (kas 30 krūtinės ląstos paspaudimų 2 įpūtimai) ir skubiai kvieskite pagalbą.

Alergiškiems žmonės vasaros sezonu rekomenduojama nuolat nešiotis adrenalino ampulę. Adrenaliną reikia sušvirkšti iš karto po bitės įgėlimo į šlaunies ar peties raumenis.

Jei patinimas plinta, o simptomai sunkėja, reikėtų kviesti greitąją pagalbą arba nukentėjusį žmogų skubiai nuvežti į artimiausią gydymo įstaigą.

Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojinga, jei vabzdys įgėlė į burną ar ryklę, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių. Vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus, dėl to žmogus gali uždusti. Nors ir retai, tačiau gali pasireikšti anafilaksinis šokas, dėl kurio nukentėjusiojo veidas, liežuvis gali smarkiai ištinti, prikimti ar imti švokšti balsas. Todėl nelaukiant, kol prasidės tinimas, bet kol žmogus dar gali nuryti, reikia išgerti antihistamininių vaistų arba skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Gydytoja V.Uzelienė primena, kad grįžus iš gamtos, reikėtų gerai apsižiūrėti drabužius ir visą kūną. Taip pat nepamiršti, kad geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Būnant gamtoje patartina naudoti vabzdžius atbaidančias priemones, tačiau repelentai efektyvūs tik prieš uodus. Mašalų, širšių, bičių jie neatbaido, tad gamtoje nereikia valgyti vaisių, ledų, gerti saldžių gėrimų, vabzdžių nebaidyti rankomis, o tiesiog ramiai atsitraukti. Ypač svarbu nelaikyti atidarytų tamsaus stiklo ar plastikinių butelių bei skardinių, nes galite nepastebėti į juos patekusių vabzdžių. Nepamatę vabzdžio, galite gėrimą išgerti su juo, o tai jau grėstų rimtu pavojumi.

Rekomenduojami video