Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jei organizmui trūksta jodo

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net trečdalis žmonijos kenčia dėl jodo trūkumo. Jodo neturinčiose žemėse gyvenantiems lietuviams ypač trūksta šio mikroelemento. Tačiau dažnas neįsiklauso į organizmo siunčiamus signalus. Sveikatos specialistai siūlo išmokti atpažinti organizmo siunčiamus perspėjimus – net ir šąlančios kojos gali signalizuoti apie jodo stygių ir galimas sunkias ligas.

Sunkūs sveikatos sutrikimai

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad dėl jodo trūkumo daugiau nei 300 milijonų pasaulio gyventojų serga skydliaukės ligomis, kurios sukelia negrįžtamus sveikatos pakitimus. Mokslininkai jau nustatė tiesioginį ryšį tarpo jodo trūkumo ir tokių nepagydomų ligų kaip diabetas, širdies ligos ar vėžys.

Organizmui gali būti žalingas net ir nedidelis jodo stygius, apie kurį praneša tokie iš pirmo žvilgsnio nekalti ženklai, kaip padidėjęs svoris, slenkantys plaukai, papilkėjusi oda ar šąlančios kojos. Dažnai net nesusimąstome, kad šalčio netoleravimas gali būti vienas iš rimtų signalų apie jodo trūkumą ir dėl to sutrikusią skydliaukės hormonų veiklą. Dėl šio mikroelemento trūkumo neretai kenčia ir psichinė savijauta. Tačiau sumažėjus darbingumui, padidėjus dirglumui ir nervingumui, retas kuris įtaria kylančią grėsmę savo psichinei ir fizinei sveikatai.

Su jodo trūkumu susiduria kas penkta besilaukianti moteris. Šio mikroelemento trūkumas gali turėti skaudžių padarinių vaisiaus vystymuisi, sukelti persileidimą, apsigimimus, protinį atsilikimą.

Jodo stygių paprasta patikrinti

Profilaktiškai bei įtariant simptomus, jodo stygių galima patikrinti atlikus paprastą testą namuose. Tereikia suvilgyti vatos gabalėlį jodo odos tirpalu ir patepti jo ant riešo, pilvo ar vidinės šlaunies pusės.

Testo atsakymai priklauso nuo besikeičiančios jodo spalvos. Jei ruda dėmė ant odos išsilaiko ryški bent parą, jūsų organizme jodo sukaupta pakankamai. Jeigu spalva dingsta greičiau nei po 12–24 valandų, vadinasi, šio mikroelemento trūksta ir verta išsitirti skydliaukės funkciją, atlikus kraujo tyrimą.

Kur gauti jodo?

PSO duomenimis, suaugusiam žmogui per parą reikia 150 mikrogramų jodo. Besilaukiančioms ir žindančioms – iki 200, 2–6 metų vaikams – 90 mikrogramų per dieną.

Deja, bet „pakvėpuoti jodo prie jūros“ važiuojantys poilsiautojai gali nusivilti sužinoję, kad organizmas šio mikroelemento per orą gali gauti tik iki 2 proc. reikalingos dienos normos. Didžiausią dalį jodo organizmas įsisavina iš maisto ir vandens. Lietuviams jodo katastrofiškai trūksta dėl to, kad Lietuvos dirvožemyje ir geriamajame vandenyje šio mikroelemento visai nėra.

Pasaulyje jodo trūkumą ir jo sukeltus negalavimus padeda mažinti valgomosios druskos jodavimas. Tačiau joduotą druską vertėtų naudoti baigiant ruošti patiekalą, nes termiškai apdorojant šis mikroelementas greitai skyla.

Bene daugiausia natūralaus jodo turi jūros gėrybės – jūros dumbliai, krevetės, moliuskai, tunas, menkė, lašiša, taip pat kiaušiniai, pieno produktai. Kiek mažiau – džiovintos slyvos, lazdynų riešutai, brokoliai, pupelės, špinatai.

Lietuviams, ypač gyvenantiems 100 kilometrų atstumu nuo Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės, buvo rekomenduojama papildyti vaistinėles ir kalio jodido tabletėmis. Šis preparatas yra gyvybiškai svarbus įvykus atominei katastrofai. Branduolinio reaktoriaus avarijos atveju jodo tabletės būtinos saugant skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio.

Rekomenduojami video