Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išsiilgta žiema pateikia ir traumų puokštę

Spindintis sniegas ir spaudžiantis šaltukas ne tik papuošė šių metų žiemą, bet ir atnešė daug rūpesčių. Apledėję laiptai, šaligatviai negaili nei vaikų, nei suaugusių, senjorų. Apledėjusios dangos ilgai išlieka slidžios, ypač esant plikšalai, todėl jomis vaikščioti labai pavojinga. Lietuvos draudimo įmonių duomenimis, traumų tikimybė išauga bene trečdaliu, pacientų skaičiumi nesidžiaugia ir traumatologai.

Būtina pasiruošti

Dažniausios žiemos traumos – čiurnos patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, galvos sumušimai, riešo ir alkūnės sužalojimai, smegenų sutrenkimai. Per keturias kalėdinių švenčių dienas vien Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje medikų pagalbos ieškojo 615 įvairias traumas patyrusių žmonių. Skyriaus vedėja gydytoja Daiva Jautakienė sakė, kad dauguma jų susižalojo apsvaigę nuo alkoholio. 479 traumas patyrusiems pacientams skirtas ambulatorinis gydymas. 136 žmonėms prireikė stacionaro pagalbos. Dažniausiai ligoninės medikų pagalbos prireikė žmonėms, susižalojusiems galvą. Nors daugelis besikreipusiųjų buvo sužaloti namuose muštynių metu arba nepažįstamų asmenų, D.Jautakienė pabrėžė, kad, pradėjus snigti, suaktyvėjo pacientų, patyrusių vadinamųjų žiemos traumų, srautas. Prireikė traumatologų pagalbos žmonėms, paslydusiems gatvėje ir patyrusiems čiurnos, riešo traumas. Nugriuvus ant slidžių laiptų, apledėjusių šaligatvių ar aikštelių, dažnai lūžta blauzdos kaulai, žastas, dilbis, riešas, plyšta čiurnos, riešo raiščiai. Anot gydytojos, reikėtų rinktis saugesnę avalynę, kuri nebus tokia slidi šaltuoju metų periodu, sveikai maitintis ir sportuoti, kad kaulai būtų tvirtesni, o įvykus nelaimei ne taip greitai lūžtų.

Specialistai pataria atšalus orams tinkamai paruošti savo namus žiemai, elgtis atsargiai ir nelaukti, kol užklupę arktiniai šalčiai ims gadinti džiugesį atėjusia žiema. Apledėjusius laiptus ir kitas vietas vertėtų barstyti smėliu ir druska.

Pavojus senjorams

Kaip apsisaugoti ir ką daryti susižeidus? Pasak Raseinių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjo gydytojo ortopedo traumatologo Gedimino Galubausko, ypač rizikuoja susižeisti vyresnio amžiaus žmonės, o griuvimai – viena dažniausių jų susižalojimo priežasčių. Raseinių ligoninėje iš dešimties traumuotų pacientų paprastai septyneri – vyresnio amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai griūva ne vien dėl slidžių kelių, bet ir dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos ir vestibuliarinio aparato. Nustatyta, kad dažniausiai jie susižaloja atlikdami įprastus darbus, pakeliui į namus ar namuose, t. y. daugelis griuvimų pasitaiko užsiimant kasdiene veikla. O kadangi vyresniame amžiuje kaulai neretai būna pažeisti osteoporozės, net ir nedidelė trauma gali sukelti labai rimtų pasekmių – stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklo, dubens kaulų lūžių. Taigi griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 22–60 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Jie patiria odos nubrozdinimų, sumušimų, kurie vėliau virsta mėlynėmis, sausgyslių patempimų, sunkesnių traumų – įvairių išnirimų, lūžių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Net ir nusprendus traumas gydytis patiems, visada rekomenduojama įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Jei po 1–2 dienų skausmas, patinimas, uždegimo požymiai nepraeina ar net stiprėja, į gydytoją kreiptis būtina. Kaip sau padėti, jei sužalojimas nestiprus? Per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Netinka spirito kompresai. Kad patinimas sumažėtų, sužalota vieta gali būti suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Šildymo procedūros rekomenduojamos trečią ir ketvirtą parą po traumos. Skausmas – visų sužalojimų palydovas, ir jį būtina malšinti, kad neišsivystytų trauminis šokas.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – vieni plačiausiai pasaulyje vartojamų vaistų skausmui ir uždegimui pažaboti. Kita vertus, visi žinome, kad, be teigiamų savybių, šie preparatai neretai sukelia ir nepageidaujamų reakcijų. Tradiciniai NVNU veikia taip, kad, mažėjant uždegimo simptomams ir skausmui, mažėja skrandžio ir žarnyno apsauga. Todėl jie gana dažnai sukelia virškinimo trakto komplikacijų. Tad reikia mokėti elgtis su šiais vaistais, kad nepadarytume daugiau bėdos negu naudos. NVNU dažniausiai skiriami ūminiu ligos periodu, be abejo, prieš tai būtina įvertinti, ar nėra kontraindikacijų, t. y. ar pacientas neserga virškinimo trakto, inkstų ar kitomis ligomis. Vienų NVNU galima skirti tik trumpam laikui, 5–7 dienoms. O jei skausmas nepraeina ir vaistus būtina vartoti ilgiau, būtina konsultuotis su gydytoju, kuris patars, kokius preparatus vartoti.

Tinkama pirmoji pagalba

Vilniaus sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad labai pavojingos tokios traumos, kai žmogus parvirsta aukštielninkas ir susitrenkia galvą. Parkritęs jis net gali trumpam prarasti sąmonę. Ant sumuštos vietos reikia uždėti šaltą kompresą ir būtina nedelsiant kreiptis į neurologą, griežtai laikytis jo nurodymų, kad būtų išvengta galimų sveikatos sutrikimų.

Svarbu, kad patyrę traumą žmonės gebėtų tinkamai suteikti pirmąją pagalbą. Parkritus ir susimušus, skilus kaului, reikia skaudamą vietą tuoj pat atšaldyti šaltu kompresu, stengtis sąnario nejudinti ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą. Ar yra lūžių, gali nustatyti tik specialistas. Nereikėtų bandyti pačiam ar kitiems leisti atstatyti sąnarį į normalią padėtį. Kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia imobilizuoti, malšinti skausmą, dėti šaltą kompresą.

Paslydimai, užkliuvimai ir nugriuvimai – tai dažniausi sužalojimai, kurių žiemą patiria pėstieji. Paslystama dėl nepakankamos trinties ar sukibimo jėgos tarp pėdos ir kelio dangos, kai paviršiai yra šlapi, padengti ledu, o avalynės protektorius prastos kokybės, nusidėvėjęs ar netinkamas. Kad išvengtume šių nemalonių padarinių, būtina imtis atsargumo priemonių, vaikščiojant šaligatviais ar keliais, padengtais sumindžiotu sniegu ar ledu.

Kaip išvengti traumų žiemą?

– Rinkitės tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi.

– Vaikščiokite lėčiau, neskubėkite.

– Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Net gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau, kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis. To nepastebėjus galima paslysti.

– Eikite mažesniais žingsniais.

– Slidžiu metu neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.

– Visada būkite pasiruošę galimam kritimui.

– Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais, mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkus nešulius.

– Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar raiščių trūkimo rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai ima augti nuo 60 metų.

Siekiant išvengti sužalojimų paslydus, esant slidiems keliams ir šaligatviams, vyresnio amžiaus žmonėms patariama avėti batus su apkaustais, naudotis lazda, vaikščioti lėtai mažais žingsniais. Jei yra galimybė, stenkitės įsikibti į stabilius objektus. Apsirenkite daugiau sluoksnių, apsaugokite labiausiai pažeidžiamas kūno dalis: galvą, kaklą, nugarą.

Rekomenduojami video