Plaučių vėžys labai klastingas, nes 4 iš 5 atvejų yra aptinkamas jau paskutinių stadijų. Nustatyti ligą anksčiau ir išvengti blogų padarinių galima profilaktiškai tikrinantis plaučius. Tačiau, visuomenės tyrimo duomenimis, net 43 proc. lietuvių nežino, kad profilaktiškai tikrintis reikėtų visiems asmenims.

Esant pirmosioms stadijoms simptomai nepastebimi, nes plaučiai ir bronchai, kur šis vėžys atsiranda, neturi skausmo receptorių. Atsiradus kosuliui ar kitiems plaučių vėžio simptomams, jis jau būna išplitęs. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išgyveno tik apie 7 proc. plaučiu vėžiu susirgusių vyrų ir apie 16 proc. moterų.

„Deja, dažniausiai suserga vyresnio amžiaus arba rūkantys žmonės, kurie plaučių vėžio požymius ignoruoja – jiems atrodo normalu, kad pakosėja, ir leidžia vėžiui toliau vystytis. Ypač tiems, kas rūko ir pajunta bet kokius respiracinius simptomus, pavyzdžiui, kosulį, dusulį ar atsikosėjimą krauju, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir išsitirti“, – įspėja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas prof. Marius Žemaitis.

Apie plaučių vėžio prevenciją primena ir originaliais „reklaminiais plotais“ tapę keturkojai, raginantys dėl plaučių vėžio išsitirti patiems, kol jie dar negali jo užuosti. Šviečiamosios akcijos idėją įkvėpė šunys, galintys ypač anksti aptikti vėžio pėdsakus. Įvairūs užsienio tyrimai rodo, kad specialiai tam ištreniruoti šunys sugeba neįtikėtinu tikslumu užuosti plaučių ir kitų tipų vėžio pėdsakus iškvėptame ore, kraujo ar šlapimo mėginyje.

Tiek patys augintiniai, tiek jų šeimininkai džiaugtųsi, jei geriausias žmogaus draugas galėtų laiku pranešti apie pavojingą diagnozę. Tačiau kol Lietuvos gyventojų auginami keturkojai to padaryti nemoka, visuomenė skatinama prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir profilaktiškai pasitikrinti pas gydytojus.

Riziką didina rūkymas, užteršta aplinka ir genetika

Ketvirtadalis visuomenės apklausos respondentų laikėsi nuomonės, kad profilaktiškai tikrintis dėl plaučių vėžio reikėtų rūkantiems ir ilgą rūkymo stažą turintiems asmenims. Prof. M.Žemaičio teigimu, rūkymo prevencija išties labai svarbi.

„Plaučių vėžio „epidemija“ prasidėjo tik praeitame amžiuje, kai žmonės ėmė masiškai rūkyti. Įrodyta, kad tai yra pagrindinis rizikos veiksnys, sukeliantis 80–90 proc. plaučių vėžio atvejų. Taigi norint sumažinti tikimybę susirgti ar numirti nuo plaučių vėžio, svarbiausia yra nerūkyti“, – sako prof. M.Žemaitis.

Vis dėlto  liga kelia riziką ir nerūkantiems asmenims – likusią plaučių vėžio atvejų dalį nulemia pasyvus rūkymas, oro užterštumas, kenksmingos medžiagos darbo aplinkoje, kancerogenai ir genetika. „Pavyzdžiui, Azijoje dauguma atvejų susiję su į plaučius patenkančiais maisto gaminimo metu susidarančiais kancerogenais. Be abejo, svarbus ir paveldimumas – įrodyta, jog plaučių vėžiu sirgusių žmonių šeimos nariams rizika padidėja iki 5 kartų. Rizika susirgti išlieka net ir metus rūkyti. Taigi visiškai apsisaugoti nėra įmanoma, todėl plaučių vėžio atrankinė patikra yra labai svarbi“, – primena gydytojas.

Dėl tyrimo kreiptis į gydytoją

Beveik visi lietuviai žino, jog norint pasitikrinti dėl plaučių vėžio reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją – tokį atsakymą iš kelių variantų pasirinko net 95 proc. visuomenės nuomonės tyrimo dalyvių. Tačiau šia galimybe tikrai nesinaudoja, nes apie 80 proc. pacientų liga diagnozuojama III ir IV stadijos.

„Lietuvoje dar nėra nacionalinės plaučių vėžio atrankinės patikros programos, kai visi aktyviai kviečiami tirtis. Tačiau labai svarbu tikslingai tirti bent jau dėl plaučių vėžio patikros besikreipiančius didelės rizikos susirgti plaučių vėžiu asmenis. Šeimos gydytojo ir pulmonologo siuntimu gydytojo radiologo atliekama mažų dozių kompiuterinė tomografija yra patikimiausias būdas sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio populiacijos mastu. Kai kurie vis dar vengia tokių tyrimų dėl tariamos apšvitos žalos, tačiau tai yra labai mažos dozės, kurių bet kokį nepageidaujamą poveikį nusveria šių tyrimų nauda. Juk nieko nėra svarbiau nei išsaugoti gyvybę“, – tikina gydytojas M.Žemaitis.

Reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą pavasarį atliko „Spinter Research“. Visoje Lietuvos teritorijoje tyrimo metu buvo apklausti 1 006 respondentai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.