Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Imunoterapija sergantiems vėžiu: būtini pokyčiai

Sergantiesiems vėžiu sekinančias gydymo procedūras tenka atlikti dažnai, o su kiekvienu apsilankymu ligoninėje didėja ir tikimybė užsikrėsti pavojingu koronavirusu. Kiek ramiau gali jaustis pacientai, kuriems taikomas pažangus imunoterapinis gydymas, nes procedūros atliekamos kur kas rečiau, o poveikis organizmui ne toks žalingas.

Sistemoje būtini pokyčiai

Imunoterapija šiuo metu pasaulyje plačiai taikoma pažengusio plaučių vėžio atvejais. Tačiau gydytojo onkologo prof. Mariaus Žemaičio teigimu, Lietuvos sveikatos sistemoje būtini pokyčiai, kad šis gydymo metodas taptų prieinamas visiems.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra dažniausiai diagnozuojama ir daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio forma. „Lietuvoje plaučių vėžys kasmet nustatomas iki 1 500 Lietuvos gyventojų, kurių didžioji dalis neišgyvena nė penkerių metų. Gydymą apsunkina tai, kad liga nustatoma pavėluotai, kai jau būna pažengusi“, – sako prof. M.Žemaitis.

Pagal išplitimą organizme, plaučių vėžys skirstomas į keturias stadijas – kuo ji vėlesnė, tuo blogesnė prognozė, ypač jei organizme jau išplitusios metastazės. Kai nebegali padėti operacija, naudojami vaistai, dažniausiai – nuo 1995 m. plačiai taikoma chemoterapija. „Ji veiksminga, tačiau turi ryškų nepageidaujamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir organams. Be to, vėžinės ląstelės įgyja atsparumą, dėl to šis gydymas tampa neveiksmingu. Daug optimizmo buvo 2004 m. atradus taikinių terapiją, tačiau vėžinės ląstelės sugebėjo mutuoti ir įgyti atsparumą“, – teigia pašnekovas.

Geriausias kovotojas – imuninė sistema

Susiklosčiusi situacija reikalavo ieškoti kitų būdų kovoje su plaučių vėžiu ir galiausiai buvo atrasta, kad pačiame žmoguje glūdi geriausias kovotojas – imuninė sistema. Ji atpažįsta svetimus darinius – bakterijas, virusus, vėžines ląsteles – ir jas sunaikina.

„Kontroliuojamą imuninės sistemos veiklą užtikrina tam tikri baltymai, kurie prisijungia prie imuninių ląstelių ir veikia kaip stabdžiai – išjungia sistemą, kai ji atlieka savo darbą, taip leidžia normaliai veikti organizmui. Tačiau vėžinės ląstelės pačios gamina šį baltymą ir taip plečiasi. Antikūnų atradimas prieš juos padėjo pagrindą naujam gydymo metodui – vėžio imunoterapijai“, – pasakoja prof. M.Žemaitis. Įvertinant šiam gydymui pagrindus padėjusį darbą, netgi buvo įteikta Nobelio medicinos premija – amerikiečiui Jamesui P.Allisonui ir japonui Tasuku Honjo.

Iki šio atradimo net keliolika metų reikėdavo laukti naujo efektyvaus vaisto sukūrimo ir įvedimo į klinikinę praktiką. Atsiradus imunoterapijai, per metus patvirtinami net keli veiksmingi vaistai, kurie neturi didesnio neigiamo poveikio organizmui. Plaučių vėžio imunoterapiniai vaistai tiesiogiai neveikia vėžinių ląstelių, bet aktyvina imuninę sistemą, kuri sėkmingai su jomis kovoja.

„Gydant imunoterapija pagerėja gyvenimo kokybė: ją organizmas gerai toleruoja, nepageidaujami poveikiai reti, o pasitaikantys yra lengvai valdomi“, – pasakoja medikas.

Prieinamas ne visiems

Šis gydymas labai svarbus sergantiems III stadijos nesmulkiųjų ląstelių vėžiu, kai nebegalima daryti operacijos, nes liga nėra apsiribojusi vien plaučiais, tačiau dar nėra atokiųjų metastazių. Tokią diagnozę išgirsta maždaug trečdalis sergančiųjų. Svarbiausia, kad jie turi vilties pasveikti.

„Imunoterapijos paskyrimas šiems žmonėms maždaug trečdaliu sumažina tikimybę mirti nuo plaučių vėžio ir beveik perpus – ligos progresavimo grėsmę. Praėjus trejiems metams nuo gydymo pradžios, daugiau nei 60 proc. pacientų toliau sėkmingai kovojo su šia liga. Pasiekti rezultatai, kai nemažai daliai žmonių net po penkerių metų neberandama ligos židinių, pranoko lūkesčius. Todėl šiandien išsivysčiusiose šalyse imunoterapija praktiškai išstūmė prieš tai plačiai taikytą chemoterapiją ir spindulinį gydymą“, – teigia prof. M.Žemaitis.

Tačiau, nepaisant pasaulinės praktikos, Lietuvoje imunoterapiniai vaistai prieinami ir kompensuojami tik tiems sergantiesiems, kuriems nepadeda chemoterapija. „Pradėti gydyti kompensuojama imunoterapija, kai ji yra pati efektyviausia, šiandien Lietuvoje nėra galimybių. Tad dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose programose tik nedidelei daliai sergančiųjų plaučių vėžiu Lietuvoje gali suteikti vilties pasveikti“, – konstatuoja medikas.

Rekomenduojami video