Išsiilgta saulė visus vilioja į kiemą, į paplūdimius prie jūros ar ežerų. Saulė suteikia mums žvalumo, džiaugsmingumo, optimizmo, skatina vitamino D gamybą. Tačiau specialistai perspėja, kad degintis saulėje reikia saikingai, nes ultravioletiniai spinduliai gali pakenkti odai.

Dažniausia diagnozė

Odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma: tai – piktybinis navikas, atsirandantis iš odos pigmentinių ląstelių melanocitų. Pastaruosius 50 metų melanomos atvejų daugėjo dėl pasikeitusio žmonių laisvalaikio – vis daugiau laiko praleidžiama atvirame ore, deginantis ir saulėje, ir soliariumuose ir nepakankamai saugantis ultravioletinių spindulių. Vien 2021 m. daugiau nei 100 tūkst. Europos Sąjungos gyventojų buvo diagnozuota melanoma, dažniausiai 40–60 metų pacientams.

Vyrams melanoma dažniau vystosi krūtinės ir nugaros srityje, moterims – ant kojų. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvos stadijos bei ją galima efektyviai gydyti mažai invazyviu būdu, mirtingumas nuo melanomos išlieka didelis.

Daug dažnesni kiti odos vėžio tipai – bazalinių ląstelių ir plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai būdingesni vyresniems žmonėms – sulaukusiems per 60 metų. Pagal tarptautinę statistiką, kasmet pasaulyje nustatoma apie 10 mln. naujų bazalinių ląstelių ir 3 mln. plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Šių rūšių odos vėžys dėl reto plitimo į kitus organus yra ne toks pavojingas nei melanoma, o 5 metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc., tačiau augdamas darinys gali sukelti įvairių deformacijų.

Anksti pastebėjus piktybinį darinį ir laiku nustačius ligą, galima ją sėkmingai išgydyti ir padidinti išgyvenamumo tikimybę.

Kaip atpažinti piktybinius darinius

Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius patariama nuo galvos iki kojų apžiūrėti viso savo kūno odą veidrodyje, taip pat nepraleisti tokių kūno sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas sritis – galvos odą, ausis – galėtų apžiūrėti artimieji.

Gydytoja dermatovenerologė-trichologė, dermatochirurgė Aistė Audickaitė pranešime žiniasklaidai teigia, kad kiekvienas turime sau būdingų apgamų, kurie yra labai panašūs. Jei pamatome naujai atsiradusius darinius ar jau esamų darinių spalvos, formos pakitimus, asimetriją, nelygius kraštus, kraujavimą, turėtumėte kuo greičiau kreiptis į specialistus.

Išvardyti požymiai, pasak gydytojos A.Audickaitės, būdingi melanomai, o bazinių ląstelių karcinomai, kuri yra dažniausia odos nemelanominio vėžio forma, būdingos negyjančios žaizdelės, rausvos spalvos papulės su paryškėjusiais kapiliarais, taip pat gali atrodyti tarsi odos uždegimas, dermatitas, tačiau nepraeinantis ir negyjantis.

Gydymas priklauso nuo diagnozės

Apsilankę pas gydytoją pacientai apžiūrimi dermatoskopu, pakitę apgamai nufotografuojami ir kai kurie, turintys minimalius pakitimus, paliekami stebėti, o kiti, jei matomi aiškūs pakitimai, šalinami arba imama nedidelė odos biopsija ir siunčiama ištirti.

Gavus biopsijos atsakymą, atsižvelgiant į rastus pakitimus, skiriamas gydymas. Pasak gydytojos A.Audickaitės, bazinių ląstelių karcinomas dažniausiu atveju pakanka pašalinti chirurginiu būdu ir jokio papildomo gydymo nereikia. Melanomų šalinimas ir tolimesnė gydymo eiga priklauso nuo to, kokiame gylyje išsidėsčiusios pakitusios ląstelės. Esant ankstyvoms stadijoms pakanka pašalinti darinį sveikų audinių ribose, paliekant nemažas ribas aplink jį. Vėlesnėse stadijose reikalinga ir limfmazgių biopsija, operacinis jų šalinimas, chemoterapija ar kitos gydymo metodikos.

Odą saugoti visus metus 

Siekiant išvengti piktybinių odos darinių, svarbu nepamiršti, kad odos vėžį išprovokuoja ultravioletiniai spinduliai. Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad odos apsauga nuo saulės iki šiol mūsų visuomenėje apipinta įvairiausiais mitais.

Saugoti odą tik saulėtą vasaros dieną – viena dažniausiai pasitaikančių klaidų.

„Jeigu saulė nešviečia, yra debesuota ar vyrauja permainingi orai, dar nereiškia, kad jūsų oda yra saugi. Iš tikrųjų ultravioletiniai spinduliai netgi žiemą ar apniukusią dieną niekur nedingsta – jie mūsų odai yra tokie pat pavojingi kaip ir saulėtą vasaros popietę. Todėl vertėtų nuolatos sąžiningai naudoti apsauginį kremą nuo saulės, t. y. ne vien einant į paplūdimį, bet ir keliaujant į darbą arba išėjus pasivaikščioti į miestą“, – pranešime žiniasklaidai sako farmacininkė Jovita Aleknienė.

Specialistė paneigia ir kitą klaidingą požiūrį –  mitą, kad naudojant priemones su SPF apsauga organizmas nepasisavina vitamino D. Vis dėlto tai neturi jokios įtakos: apsaugos kremai neužkerta kelio vitamino D gamybai.  

Pasak gydytojos A.Audickaitės, svarbiausia atkreipti dėmesį į apsaugą nuo saulės atvirose vietose – ant veido, kaklo, plaštakų, ypač kai saulė aktyvesnė. Rekomenduojama naudoti SPF 50+ apsaugą veidui, kūnui bent SPF 30+. Rinkoje yra daugybė produktų kiekvienam odos tipui – galima rinktis kremus, losjonus, gelius, dulksnas, purškiamas saulės apsaugos priemones. Taip pat šiltuoju metų laiku nepamiršti dėvėti kepurių, akinių.

Gali pasireikšti po daug metų

J.Aleknienė pasakoja, kad ultravioletinių spindulių poveikis ne visada būna momentinis, iškart pasireiškiantis akivaizdžiu odos nudegimu. Pasekmės gali atsirasti kur kas giliau ir pasimatyti netgi po 10–20 metų.

„Nenudegimas mėgaujantis saulės voniomis nereiškia, kad išvengėte žalos savo odai. Neapsaugodami odos galite anksčiau susidurti su priešlaikiniu jos senėjimu, pigmentinių dėmių atsiradimu ar daug rimtesnėmis ligomis, pvz., melanoma“, – pasakoja J.Aleknienė.

Nenaudoti apsauginių kremų su SPF dažnai paskatina ir mitas, kad pasitepus jais sunku gražiai įdegti. Nors SPF turinčios priemonės apsaugo nuo nudegimų, pašnekovė tikina, kad jos neužkerta kelio įdegti. Tokios priemonės tik palengvina procesą – oda paruduoja palaipsniui, saugiai ir neskausmingai.

Naudoti kas 2 valandas

Klaida manyti, kad apsauginiu kremu užtenka pasitepti tik kartą per dieną. Daug tokių priemonių rekomenduojama naudoti bent kas porą valandų. O kartais ir dažniau, ypač jeigu užsiimama aktyvia veikla arba oda yra sušlapinama.

„Ne paslaptis, kad dažnai spintelėse taupomos kosmetikos priemonės spėja sulaukti ir savo galiojimo pabaigos. Šiam pasibaigus gali stipriai susilpnėti jo patikimumas. Tad jeigu giliai spintelėje guli kremas su SPF, rekomenduojama prieš jį naudojant pasitikrinti galiojimo datą. O ateityje pabandykite ant buteliuko užsirašyti priemonės atidarymo datą, kuri visada jums bus prieš akis ir leis būti užtikrintiems dėl priemonės veiksmingumo“, – pasakoja farmacininkė.

Priemonės su SPF apsauga pradeda veikti ne iš karto. Todėl rekomenduojama jas pasitepti bent 30 minučių prieš išeinant į lauką.

Ypač į odos darinius patariama atkreipti dėmesį tiems, kurių oda dažnai veikiama ultravioletinių spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose), yra labai šviesi arba strazdanota, lengvai nudega, tačiau neįdega. Atidūs turėtų būti ir tie, kurie turi daugiau nei 50 apgamų, vaikystėje buvo nudegę arba daug laiko praleido saulėje, kurių šeimoje buvo odos vėžio atvejų ir kurie vartoja imunosupresinius vaistus.

Soliariumai, vanduo ir debesys   

Specialistai teigia, kad įdegis yra kūno atsakas į ultravioletinių spindulių sukeltą žalą, dėl to jis nėra sveikas. Lankytis soliariumuose gydytojai dermatovenerologai taip pat nerekomenduoja.

Beje, vanduo nuo saulės spindulių apsaugo minimaliai, vandens atspindys netgi gali padidinti žalingą ultravioletinių spindulių poveikį odai.

Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, dėl to galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Kaip sumažinti odos vėžio riziką?

 Kas 2 val. naudokite apsauginius kremus nuo saulės, kurių apsaugos faktorius aukštas (SPF 50).

Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.

Venkite būti saulėje dieną intensyviausiu ultravioletinių spindulių laikotarpiu (nuo 11 iki 16 val.).

Venkite soliariumų.

Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir kilus menkiausiai abejonei kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą, kad  pasitikrintumėte.