Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, netekę jo per sunkias operacijas, dėl komplikuoto gydymo, įvairių traumų, sužeidimų. Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių, ypač vasarą.

Išgąsdino asocialūs žmonės

Vilnietis Karolis Benetis pirmą kartą donorystės akcijoje dalyvavo savo darbovietėje. „Pirmoji mano donorystės patirtis buvo nevykusi. Kai buvau jaunesnis, apsilankiau Kraujo centre ir pamačiau, koks kontingentas duoda kraujo, – įspūdžiais dalijosi Karolis. – Mane išgąsdino asocialūs žmonės, manau, kad kraujo turėtų duoti psichologiškai brandus ir sveikas žmogus, kuris supranta, ką daro.“

Karolį tapti donoru paskatino keletas dalykų. „Visi po truputį senstame, todėl pradeda rūpėti ir būties klausimai. Šeimoje taip pat yra buvę atvejų, kai artimam žmogui reikėjo perpilti kraują. Manau, donorystė turi būti neatlygintina. Kodėl? Todėl, kad kraujas yra tai, ko šios dienos mokslas dar nesugebėjo susintetinti, nėra jo pakaitalo ir jį gali pagaminti tik žmogus, todėl juo turime dalytis su kitais“, – aiškino vilnietis.

Pasaulinė sveikatos organizacija iškėlė uždavinį iki 2020-ųjų visiškai apsirūpinti neatlygintinų donorų krauju. Manoma, kad tokių žmonių kraujas yra saugesnis, nes jie neturi priežasčių slėpti sveikatos sutrikimų.

Už atlygį kraujo duodantys žmonės gali nuslėpti labai svarbią informaciją apie ligas, kurių net ir aukščiausio lygio kraujo tyrimo technika gali neaptikti. Pasak NKC atstovų, dabar donoro portretas kitoks: anksčiau Kraujo centro slenkstį mindavo įtartini žmonės, kurių veide atsispindėdavo netinkamas gyvenimo būdas, o dabar kraujo donorais – įvairių profesijų jauni, veiklūs, energingi žmonės, kurie supranta donorystės svarbą.

Gyvenimas atsilygina

24-erių Elektrėnų gyventoją Julių Grigaliūną donorystei paskatino draugė. „Stengiuosi kiekviena proga tai daryti, davęs kraujo, geriau jaučiuosi morališkai, o fiziškai nejaučiu jokio silpnumo. Nuotaika būna pakilesnė, nes manau, kad kažkam padėjau. Kraujo reikia pacientams, kurie serga rimtomis ligomis, pakliūva į avarijas. Mano vienų metų sūnėnas susirgo plaučių uždegimu, kuris komplikavosi, todėl mažylis paniro į dirbtinę komą. Jam taip pat buvo perpilamas kraujas“, – pasakojo jis.

Elektrėniškė Monika Razulevičienė augina dukrytę. Kraujo ji davė pirmą kartą gyvenime. „Labai bijojau adatos dūrio ir pačios procedūros. Esu įsitikinusi, kad gyvenimas už gera atsilygina geru. Gal ateis ta diena, kai kraujo reikės ir mano šeimos nariams, todėl jei galiu prisidėti, tai ir darau“, – atviravo ji.

Netikėtos tyrimo išvados

Medikų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie vėliau avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, išgyvena gerokai dažniau nei kraujo neduodantys žmonės.

Ilgametė Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė nedaro neigiamos įtakos donorų sveikatai. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatos iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik kartą. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama.

Organizmas atsikuria

Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra 5,5 litro kraujo. Vienu kartu iš recipiento paimama iki 450 ml kraujo, todėl jam nėra jokios žalos, o organizmas greitai atsikuria.

Sveikas suaugęs žmogus kraujo gali duoti kelis kartus per metus. Paprastai po kraujo paėmimo žmonės būna pakilios nuotaikos, nes jie padovanojo neįkainojamą dovaną tiems, kuriems to labiausiai reikia. Dauguma donorų kelias savaites po kraujo davimo jaučia neįprastą lengvumą ir energijos antplūdį.

Prieš duodant kraujo, tikrinamas hemoglobino kiekis jame. Jei jo per mažai, kraujo neimama. Per dažna donorystė gali būti anemijos ir geležies trūkumo organizme priežastis, todėl pasisakantieji už neatlygintiną donorystę turi dar vieną argumentą – tokie kraujo davėjai saugo sveikatą.

Šiuo metu jau įrodyta, kad kraujo paėmimas gydo alergiją žiedadulkėms, astmą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tiesa, vienkartinis kraujo davimas neduoda ypatingų rezultatų, tai reikėtų daryti bent porą kartų per metus.

Tradicinėje medicinoje kraujo paėmimas, kaip oficialus gydymo metodas, naudojamas gydant ligą, kai kaulų čiulpai gamina daugiau kraujo kūnelių nei reikėtų. Kraujo paėmimas, kaip gydymo būdas, taikomas ir tada, kai organizme susikaupia per daug geležies.