Daugelis žmonių žino, jog gyvsidabris yra toksiškas elementas, keliantis didelį pavojų tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai, tačiau tik retas yra girdėjęs, kad Europos Sąjungoje (ES) didžioji dalis gyvsidabrio į aplinką patenka su dantų amalgamomis, t. y. dantų plombavimui skirtomis medžiagomis, kurių apie 50 proc. sudaro gyvsidabris.

Jau daugiau nei trejus metus (nuo 2018 metų liepos) dantų amalgamas draudžiama naudoti gydant pieninius dantis, taip pat jaunesnių nei 15 metų vaikų ir nėščiųjų arba krūtimi maitinančių moterų dantims gydyti, nebent būtų specialių medicininių poreikių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento specialistai primena, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, laipsniškai siekiama išvis atsisakyti tokių praeityje itin populiarių dantų plombų su gyvsidabriu naudojimo.

Naudojant dantų amalgamą, į orą, vandenį ir dirvožemį patenka dideli gyvsidabrio kiekiai. Ore esantis gyvsidabris nusėda ant žemės ir yra nuplaunamas į vandens telkinius, kur jį akumuliuoja žuvys ir jūrų gėrybės. Į nuotekas patekęs gyvsidabris tiesiogiai teršia vandens telkinius. Į žmogaus organizmą daugiausia gyvsidabrio patenka su užterštuose vandenyse sužvejotomis žuvimis ir jūrų gėrybėmis.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2018 metais ES valstybėse narėse užtaisyta apie 372 mln. dantų, iš kurių 10–19 proc. atvejų buvo naudojama dantų amalgama. Lietuvoje tokių plombų buvo naudojama apie 20 proc. atvejų. Nors, lyginant su kitais dantų užpildais, dantų amalgamos naudojimas nėra didelis, jose esantis gyvsidabrio kiekis 2018 metais sudarė 27–58 tonas (Lietuvoje – apie 700 kilogramų gyvsidabrio) ir yra vertintinas kaip labai didelis.

Gyvsidabris yra stiprus neurotoksinas, kitaip tariant, nuodas, veikiantis nervų sistemos ląsteles, kuris suaugusiesiems sukelia ilgalaikius galvos smegenų, inkstų pažeidimus ir kenkia vaisiaus bei mažų vaikų raidai.

Numatyta, kad dantų amalgamos naudojimas turi būti nutrauktas iki 2030 metų.